Pensijų anuitetas – tai būdas išmokėti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pasiekus įstatyme nustatytą sukaupto turto ribą, jos nebėra išmokamos vienkartine suma – vietoje to žmogus visą likusį gyvenimą gauna mėnesines išmokas, kurias administruoja „Sodra“.
Šiemet pensijų anuitetų tema sulaukia daugiau dėmesio dėl įsigaliojusių pensijų kaupimo pokyčių – daliai gyventojų atsivėrė galimybė pasitraukti iš II pakopos, todėl kyla klausimų, kaip tai ateityje gali paveikti ir pensijų anuitetų sistemą.
„Praėjo metai ir šiandien galime pasakyti, kad mūsų veikla jau šeštus metus yra sėkminga. Esame optimistiškai nusiteikę, nes matome, kad net ir tokius didelius pokyčius galime išgyventi nekeisdami nei savo tikslų, nei pažadų“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Jos teigimu, šiuo metu Pensijų anuitetų fondas turi daugiau kaip 5 tūkst. pensijų anuitetų gavėjų. Fondo turto vertė pasiekė 96 mln. eurų ir per metus padidėjo daugiau kaip 20 mln. eurų.
Pasak D.Gerulytės, didelę šio augimo dalį lėmė geri investavimo rezultatai, ypač akcijų rinkose.
Populiariausias išlieka standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu – jį renkasi maždaug du trečdaliai gyventojų.
Ketvirtadalis pasirenka standartinį pensijų anuitetą, kuris moka didžiausias mėnesines išmokas, o atidėtąjį anuitetą renkasi mažiau nei dešimtadalis.
Vienas mitų – kad anuitetai neindeksuojami
Pasak D.Gerulytės, vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad pensijų anuitetų išmokos visą gyvenimą lieka tokios pačios.
„Dar kurdami Pensijų anuitetų fondą investavimo modelį dėliojome taip, kad uždirbtume daugiau ir galėtume didinti pensijų anuitetų išmokas. Supratome, kad nebūtų gerai, jei jos visą gyvenimą liktų tokio paties dydžio“, – sakė ji.
Anot jos, pirmasis pensijų anuitetų indeksavimas pradėtas 2023 metais, o iki tol tam sutrukdė fondo kūrimo procesai bei sudėtinga situacija finansų rinkose po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Mūsų tikslas buvo uždirbti tiek, kad kasmet pensijų anuitetus galėtume didinti bent 2 proc. Iki šiol kiekvieną kartą indeksavimas buvo didesnis nei 2 procentai“, – teigė D.Gerulytė.
Ji pridūrė, kad per šešerius veiklos metus fondas jau realizavo beveik 20 mln. eurų pelno.
Šios lėšos naudojamos pensijų anuitetams didinti, garantuotoms palūkanoms kompensuoti ir rezervams kaupti.
Kitas mitas – kad pensijų anuitetai neapsimoka
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša teigė, kad dar vienas dažnai girdimas mitas – esą pensijų anuitetai yra finansiškai nepalankūs.
Jo teigimu, toks įspūdis susidaro todėl, kad žmonės lygina vienkartinę sukauptą sumą su mėnesine išmoka, tačiau neįvertina, kiek laiko ji bus mokama.
„Žmogus mato, kad atnešė, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų, o mainais gauna apie 80 eurų per mėnesį. Emociškai atrodo, kad tai mažai. Tačiau pamirštama, kad šios išmokos mokamos iki gyvenimo pabaigos“, – sakė E.Valeiša.
Jo teigimu, vidutinė 65 metų sulaukusių Lietuvos gyventojų likusio gyvenimo trukmė per pastaruosius du dešimtmečius pailgėjo nuo maždaug 16 iki 18 metų.
Tačiau pensijų anuitetų gavėjai, anot aktuaro, gyvena dar ilgiau.
„Mūsų vertinimu, pensijų anuitetų gavėjų vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 23 metus. Tai natūralu, nes šie žmonės paprastai turėjo didesnes pajamas ir sukaupė didesnį pensijų turtą“, – aiškino jis.
Pasak E.Valeišos, pasirinkus standartinį pensijų anuitetą be išmokų didėjimo prielaidos, sumokėta įmoka žmogui sugrįžta maždaug per 21 metus.
Jei išmokos kasmet didinamos, šis laikotarpis sutrumpėja iki maždaug 18 metų, o pasirinkus standartinį nepaveldimą pensijų anuitetą – iki maždaug 17 metų.
„Mūsų vertinimu, du iš trijų pensijų anuitetų gavėjų gyvens ilgiau nei 17 metų. Tai reiškia, kad dauguma žmonių gali tikėtis gauti daugiau, nei buvo sumokėję įsigydami pensijų anuitetą“, – sakė jis.
E.Valeiša atkreipė dėmesį, kad alternatyva – pačiam valdyti sukauptus pinigus – taip pat turi rizikų. Vieni žmonės lėšas išleidžia per greitai, o kiti, priešingai, pernelyg taupo, baimindamiesi, kad jų neužteks visam likusiam gyvenimui.
„Anuitetas šią problemą išsprendžia – žmogui nebereikia svarstyti, ar lėšų pakaks. Jis žino, kad išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos ir jos nemažės“, – sakė „Sodros“ vyriausiasis aktuaras.
Pensijų anuitetai mokami gyventojams, kurie, sulaukę pensinio amžiaus, II pensijų pakopoje yra sukaupę ne mažiau nei įstatyme nustatyta minimali suma.
Tokiu atveju sukauptos lėšos perduodamos „Sodros“ administruojamam Pensijų anuitetų fondui, o žmogui visą likusį gyvenimą mokamos mėnesinės išmokos.
Anuiteto dydis apskaičiuojamas pagal sukauptą sumą pensijų fonde, pasirinktos rūšies anuitetą (su arba be paveldėjimo), vidutinę gyvenimo trukmę, palūkanų normas ir administravimo sąnaudas.
Nuo 2026 metų pensijų anuiteto riba keičiasi: jį bus privaloma įsigyti sukaupus ne 10 807 Eur, kaip buvo iki šiol, o 16 785 Eur.
Anuiteto išmokos yra neapmokestinamos.
Dvejų metų „langas“ – laikina išimtis
Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, vadinamasis „langas“.
Šiuo laikotarpiu žmonės gali pasitraukti iš II pensijų pakopos kaupimo sistemos ir atsiimti dalį savo sukauptų lėšų - asmenines įmokas ir investicinį prieaugį.
Svarbiausia – anuiteto ribos nebus taikomos. Tai reiškia, kad žmogus gali nutraukti kaupimą nepriklausomai nuo sukauptos sumos.
Asmeninės įmokos ir investicinis prieaugis grąžinami dalyviui, o valstybės įmokos pervedamos į „Sodrą“ ir vėliau didina senatvės pensiją. Dalyvavimas II pensijų pakopoje nutraukiamas.
Pasibaigus šiam laikotarpiui, vėl galios įprastos anuiteto taisyklės.
