„Paskutinį metų ketvirtį įvykdome pusę savo metinių pardavimų, tad lapkritis ir gruodis savanoriškojo kaupimo pensijų fondams yra labai svarbūs mėnesiai.
Be abejo, metų pabaigoje prisiminti PF ir į jį pervesti pinigų skatina pajamų mokesčio lengvata, pagal kurią jau pavasarį galima susigrąžinti iki 15 proc. į fondą pervestų įmokų“, – teigė „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Tačiau nei tradiciniu metų pabaigoje tapęs klientų pagausėjimas, nei geri investiciniai rezultatai nenuramina PF valdytojų, jie piktinasi, kad duoną iš jų nepelnytai atima gyvybės draudimo bendrovės. Šios savo ruožtu atšauna, kad, užuot skundęsi, PF valdytojai galėtų inicijuoti pokyčius.
„Gyvybės draudimo bendrovės vilioti klientus pasirašyti investicinio gyvybės draudimo ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis gali kur kas agresyviau, kadangi įstatymai joms leidžia sudėlioti daug trukdžių sukauptiems pinigams pasiimti pirma laiko nutraukiant sutartį.
Be to, leidžiami didesni nei III pakopos PF atveju mokesčių nuskaitymai. Realiai tai reiškia, kad jiems nėra didelio poreikio laikyti lėšų sutarčių nutraukimo pirma laiko atvejams ir jie gali iš jų finansuoti komisinius mokesčius savo pardavėjams“, – aiškino PF valdymo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktoriusRamūnas Stankevičius.
„Jeigu PF veiklos sąlygos prastesnės nei mums, mes visada tik už tai, kad jie pateiktų pasiūlymą atitinkamoms institucijoms ir susitvarkytų. Tačiau, tiesą sakant, nemanome, kad dabartinės teisės normos iškreipia rinką ar sudaro blogesnes verslo sąlygas PF.
Tiesiog toks veiklos reglamentavimas yra dėl kiek kitokios veiklos specifikos, draudimo verslo istorijos. Vadovaujamės pasauline praktika“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
