Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., visų ES šalių eksporto į Rusiją apimtys nukrito, tačiau tai lėmė ne tik Vakarų įvestos sankcijos šiai šaliai tiekti karinę, dvejopos paskirties ir naftos pramonei reikalingą produkciją.
Iš visų ES šalių, kurios prarado daugiausia pajamų dėl įvestų sankcijų, labiausiai nukentėjusiomis galima laikyti Suomiją ir Lietuvą.
Prie ES šalių eksporto į Rusiją apimčių mažėjimo prisidėjo ir pačios Maskvos įvestas draudimas importuoti maistų produktus iš Vakarų bei prasidėjusi recesija Rusijoje, lėmusi sumažėjusią bet kokių importinių prekių paklausą.
Iš visų ES šalių, kurios prarado daugiausia pajamų dėl įvestų sankcijų, labiausiai nukentėjusiomis galima laikyti Suomiją ir Lietuvą.
Per metus Suomijos eksporto į Rusiją apimtys sumažėjo 358 mln. eurų (minus 2,5 proc.), o Lietuvos 374 mln. Eurų (minus 4,7 proc.).
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokie rezultatai turės neigiamą įtaką šalių BVP augimui, tačiau iš tiesų situacija nėra tokia bloga.
Vienintelei Suomijai eksporto apimčių į Rusiją sumažėjimas lėmė blogėjančius makroekonominius rezultatus, tačiau Lietuvoje ūkio augimas išlieka tvirtas dėl stiprios vidaus paklausos.
