„Esame nedidelė kompanija, vykdanti popieriaus atliekų surinkimą. Šią veiklą vykdome jau nuo 2013 metų ir toliau būtume veikę, tačiau įdiegus GPAIS, nebegalime savarankiškai dirbti, nes Aplinkos ministerija kurdama GPAIS apie tokius kaip mes pamiršo“, – 15min pasiskundė makulatūros supirkimu ir pardavimu besiverčiančios UAB „ESPP“ direktorius V.Kavaliauskas.
GPAIS sistemoje atliekų apskaitą turi vykdyti atliekų tvarkytojai, gamintojai ir importuotojai, kiti atliekų darytojai. Tačiau tokių įmonių veikla, kurios atliekas superka, o vėliau perparduoda, pavyzdžiui, popieriaus makulatūrą, GPAIS nėra apskritai numatyta.
„Pagal GPAIS mes galime veikti tik kaip kažkokios didesnės antrinių žaliavų surinkimo įmonės padalinys, kadangi GPAIS neleidžia mums būti atliekų savininku, o tik jų pervežėju“, – sako V.Kavaliauskas.
Jis mato būdų, kaip sistemoje prisitaikyti, tačiau tam tektų pasirašyti diskriminuojančias trišales sutartis, kur savus pardavėjus turėtų atskleisti savo makulatūros pirkėjams – klientų ir didesnės antrinių žaliavų įmonės pavadinimus. Tuomet jį žaliavų perdirbėjai galėtų tiesiog apeiti.
„Iki GPAIS atsiradimo mes konkuruodavome su tais didesniais antrinių žaliavų surinkėjais, o nuo 2018 metų turėtume padovanoti savo klientų kontaktus arba nedirbti visai. Lyg „Maxima“ į „Rimi“ atvežtų savo klientus apsipirkti. GPAIS yra iš ES lėšų finansuota sistema, todėl ją kuriant turėjo būti atsižvelgta į tokias įmones kaip mes, nes ES politika pasisako už sveiką konkurenciją, smulkų verslą, aktyvesnį atliekų surinkimą“, – apgailestauja V.Kavaliauskas.
Jis tikina, kad smulkios įmonės veikia „kaip mažieji miesto sanitarai“ – orientuojasi į mažesnius kiekius, su kuriais stambioms įmonėms ne visuomet apsimoka dirbti.
„Telefonu bendraujant su Aplinkos ministerijos atstovais išsiaiškinome, kad savo klaidą dėl GPAIS sistemos spragos jie supranta, tačiau į raštu pateiktą užklausą neatsakė, nors raštą dėl to, kaip turėtume veikti toliau, tikrai gavo, – sako V.Kavaliauskas. – Pasak Aplinkos ministerijos, Lietuvoje tokių kaip mes yra apie 1500. Tikslas yra burtis ir rašyti kolektyvinį skundą dėl nevykusio ES lėšomis finansuoto projekto.“
Jis skaičiuoja, kad ministerijos atsakymo negauna pusantro mėnesio, kadangi raštu kreipėsi vasario 21 d. – 15min Aplinkos ministerijos atsakymus gavo nedelsiant. Tačiau jie V.Kavaliauskui buvo itin netikėti.
Aplinkos ministerija: tokia veikla neleistina
Aplinkos ministerija 15min atsiųstame komentare paaiškino, kad problema visai ne GPAIS – įdiegus sistemą tik paaiškėjo atvejai, kad nesilaikoma įstatymų.
„Šiuo konkrečiu jūsų minimu atveju jau dvejus metus, t.y. nuo 2016 m. balandžio 26 d., galioja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, kad atliekas jų turėtojas gali perduoti tik atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tvarkyti tokias atliekas, ir tik pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo. Sutartis, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti atliekas, yra niekinė“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.
Atliekas tik surenkanti ir pervežanti įmonė, pasak ministerijos, nevykdo atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklų.
„Todėl jau nuo 2016 m. balandžio 26 d. su tokiu atliekų tvarkytoju atliekų turėtojas negali sudaryti rašytinės formos sutarties dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo ir perduoti jam atliekas“, – teigia Aplinkos ministerija.
Todėl visos šiuo metu sudarytos sutartys tik tarp atliekų turėtojo ir atliekų surinkėjo/vežėjo prieštarauja teisės aktų nuostatoms, jei pats atliekų turėtojas neturi rašytinės sutarties ir su atliekų tvarkytoju, vykdančiu atliekų naudojimo/šalinimo veiklą.
„Įmonių, vykdančių tik atliekų surinkimą ir vežimą, nepasitenkinimas dėl galimai dėl GPAIS žlugdomo verslo yra nepagrįstas“, – tikina Aplinkos ministerija.
Ministerija aiškina, kad smulkūs makulatūros supirkėjai ar kiti panašūs atliekų tvarkytojai negali GPAIS sistemoje formuoti atliekų vežimo lydraščių. Atliekų vežimo lydraščius GPAIS formuoja atliekų turėtojas arba atliekų gavėjas – jame atliekų surinkėjas ar vežėjas nurodomas tik kaip subjektas, kuris atliekas paima iš turėtojo ir atveža gavėjui.
„Aplinkos ministerija praėjusiais metais identifikavo surinkėjų norą patiems kurti lydraščius, todėl 2017 m. gruodžio 29 d. pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės, kuriose numatyta, kad atliekų turėtojas gali suteikti teisę per GPAIS atliekų vežimo lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui. Šiuo metu šis funkcionalumas kuriamas GPAIS“, – teigiama komentare.
Aplinkos ministerija mini, kad šiuo metu gauna labai daug paklausimų dėl naudojimosi GPAIS bei atitinkamai dėl teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, taikymo. Ministerija žada į visus klausimus išsamiai atsakyti.
„Pradėjus veikti atitinkamiems GPAIS funkcionalumams, išryškėjo atvejai, kuomet nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, nors šie reikalavimai galioja jau ne vienus metus. Taip pat identifikuojame ir atvejus, kuomet matomas poreikis tobulinti galiojančius teisės aktus ir Aplinkos ministerija tai daro“, – teigia Aplinkos ministerija.
Ji pažymi, kad siekiant palengvinti verslui perėjimą prie naudojimosi GPAIS ir įprasti su ja dirbti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis iki birželio 30 d.
„GPAIS kuriama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir juose nustatytus reikalavimus. GPAIS visų pirma yra IT įrankis, kuriuo teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą, nustatytų reikalavimų, taikomų tiek vykdantiems atliekų tvarkymo veiklą, tiek ją prižiūrintiems, įgyvendinimas perkeliamas į elektroninę erdvę“, – aiškina ministerija.
Nesutinka su ministerija
Tačiau V.Kavaliausko Aplinkos ministerija neįtikino.
„Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. sako tik tiek, kad atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas. To paties įstatymo sąvokose išaiškinta, kad „Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą“, – cituoja V.Kavaliauskas.
Taip pat įstatyme paaiškinta, kad „atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas“.
„Tai kaip ir rodo, kad mes vis dar esame Atliekų tvarkytojai, kurie vykdo Atliekų tvarkymo veiklą“, – įsitikinęs verslininkas.
Jis traukia ir kitą kozirį.
„Nežiūrint įstatymo, turėtume pažymėti, kad esame įtraukti į Aplinkos ministerijos Valstybinį atliekas tvarkančių įmonių registrą, nuo savo veiklos pradžios kasmet teikėme atliekų tvarkymo ataskaitas, kurios buvo patvirtintos Aplinkos ministerijos įstaigos. Tai dabar gaunasi, kad LR Aplinkos ministerija nuo 2016 metų kuruoja nelegalią veiklą?“, – teigia V.Kavaliauskas ir pateikia dokumentų kopijas.
