SEB analitikai kalba apie fenomeną – Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė alga buvo didesnė, nei šių metų pabaigoje. Daugiausia tai susiję įvairiomis premijomis metų pradžioje. Nors Lietuvoje atlyginimas antrąjį ketvirtį ir kilo, vis dar buvo maždaug 16 Lt mažesnis, nei praėjusių metų pabaigoje.
Tuo metu reali alga, taigi ir gyventojų perkamoji galia, per pusmetį krito 3 proc.
Faktoriai, dėl kurių alga negali smarkiai augti, vis dar yra reikšmingi. Lietuvos konkurencingumą užsienio rinkose lemia ir patraukti gamybos kaina. Siekdami išlikti konkurencingi, verslininkai neskuba didinti altlyginimų, nors produktyvumas ir kainos auga.
SEB analitikų teigimu, reali alga Lietuvoje bent jau kol kas mažės ir toliau. Prognozuojama, kad teoriškai atlyginimai augs 2 proc., kitąmet – 2,5 proc. ir 2014 metais – 3,5 proc.
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje uždarbis auga ne tik faktiškai.
 |
| SEB nuotr./SEB ekspertas Edmundas Rudzitis |
„Mes matome, kad algos augo visose šalyse antrajį šių metų ketvirtį. Labiausiai augo Estijoje. Nuo žemiausio taško 2010 metais, jos išaugo 19 proc., Latvijoje – 11 proc., Lietuvoje – mažiau nei dešimt procentų. Tačiau realių algų augimas stebimas Latvijoje ir Estijoje, bet Lietuvoje vis dar krenta. Namų ūkiai Estijoje džiaugiasi išaugusia perkamąja galia, tačiau lietuviai to sulauks galbūt tik kitąmet“, – Taline žurnalistams sakė SEB Latvijos finansų analitikas Edmundas Rudzitis.
Nedarbas mažėja dėl emigracijos
SEB analitikų teigimu, nedarbas – vis dar didžiulė problema Lietuvoje. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas siekė 13,3 proc. ir, palyginti su praėjusių metų pradžia, buvo 0,6 proc. mažesnis.
Tačiau nedarbas mažėja ne vien dėl to, kad Lietuvoje yra sukuriama naujų darbo vietų. Viena nedarbo mažėjimo priežasčių – faktas, kad bedarbiai darbo ieško užsienyje. Pernai 54 tūkst. Lietuvių išvyko iš šalies, 80 proc. jų – ilgalaikiai nedarbiai.
Prognozuojama, kad šiemet nedarbas Lietuvoje visgi sudarys apie 14 proc., kitąmet – 12 proc.
Tuo metu, pavyzdžiui, kaimynei Latvijai sekasi geriau. Dėl to, kad jos ekonomika vis dar sparčiai auga (5,9 proc. per pirmąjį šių metų pusmetį), mažėja ir nedarbas. Per šių metų antrąjį ketvirtį įdarbinta 19 tūkst. žmonių, vadinasi, palyginti su 2011 metų antruoju ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 2,2 proc.
Latvijoje nedarbas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 16,1 proc., tuo metu Estijoje jis buvo mažiausias – 10,2 proc. darbingo amžiaus žmonių.
Auga investicijos į būstą
Estijoje ir Latvijoje 97 proc., Lietuvoje – 89 proc. būstų yra privati nuosavybė. Europos Sąjungos vidurkis tėra 71 procentas. Baltijos šalyse, priešingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse, daugiabučių namų butuose gyvenančių namų ūkių skaičius yra didesnis.
Didžiausia butuose gyvenančių gyventojų dalis yra Latvijoje – 65,4 proc., Lietuvoje – mažiausia (57 proc.). Šis rodiklis vis tik dar smarkiai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio (41,8 procento). Tam tikra nedidelė tendencija keltis iš butų daugiabučiuose į individualius gyvenamuosius namus stebima visose Baltijos šalyse, vis dėlto daugiabučių namų butuose gyvenančių gyventojų dalis yra kur kas didesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Namų ūkių turimas gyvenamasis plotas didėja, tačiau lyginant su Vakarų Europa, kur vidurkis yra 40 kv. m, jis yra vis dar mažesnis: Estijoje – 30 kv. m, Latvijoje ir Lietuvoje – po 27 kv. m.
 |
| SEB nuotr./SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas |
Į gyvenamąjį būstą per metus investuojamų pajamų dalis Latvijoje (3,8 proc.) ir Lietuvoje – (3,5 proc.) yra gerokai mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu (8,3 proc.). Estijoje šis koeficientas ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2006 metais buvo ūgtelėjęs net iki 17,6 proc. ir pranoko ES vidurkį, tačiau prasidėjus ūkio nuosmukiui jis šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (7,6 proc.). Latvijoje šis rodiklis didžiausias buvo 2007 metais – 8,2 proc., Lietuvoje – 2008 metais ir buvo 6,2 procento.„Norint pagerinti gyvenimo sąlygas (persikelti iš buto į individualų namą ir turėti didesnį gyvenamąjį plotą), namų ūkiai visose Baltijos šalyse turėtų daugiau investuoti į būstą“, – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje Šeimos finansų ekspertė.
Kaimynų įsiskolinimai didesni, nei Lietuvos
Namų ūkių paskolų ir BVP santykio rodiklis Baltijos šalyse, palyginti su šiaurinėmis Europos Sąjungos šalimis, yra mažesnis (Švedijoje – 76 proc.), tačiau jis yra artimas kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių rodikliui (pavyzdžiui, Lenkijoje šis rodiklis siekia 35 proc., Vengrijoje – 30 proc.), vadinasi, namų ūkiai nėra labai įsiskolinę.
Namų ūkių paskolų ir BVP santykis didžiausias Estijoje – 44 procentai. Latvijoje jis siekia 37 proc., o Lietuvoje – 25 procentus.
Estijoje ir Latvijoje kreditų augimas buvo vienas iš didžiausių iki 2007 metų. Šiuo metu Estijoje skolinimo mastas yra toks pat kaip 2007 metų gruodį, o Latvijoje – toks pat kaip 2007 metų kovą, Lietuvoje – kaip 2009 metų vasarį.
Kreditų portfelio struktūra Baltijos šalyse yra panaši į ES Šiaurės šalių kreditų portfelio struktūrą, kur būsto paskolos sudaro tris ketvirtadalius viso kreditų portfelio. Bendro namų ūkių kreditų portfelio būsto paskolų dalis padidėjo ir dabar yra 84 proc. Estijoje, 81 proc. Latvijoje ir 79 proc. Lietuvoje. Pietinėse Europos Sąjungos šalyse būsto paskolų dalis sudaro apie 70 proc., o naujosiose valstybėse narėse – apie 60 proc. viso namų ūkių paskolų portfelio.N
amų ūkių įsipareigojimų suma toliau mažėja. Šių metų antro ketvirčio pabaigoje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, būsto kreditų portfelis Estijoje sumažėjo 1,5 proc., Lietuvoje 1,6 proc., tuo tarpu Latvijoje skolinių įsipareigojimų dalis sumažėjo iki 11,2 procento. Nuo 2012 metų pradžios vartojimo kreditų dalies mažėjimas Estijoje ir Lietuvoje sulėtėjo.
„Žemos būsto paskolų palūkanos yra palankios būsto paskolų rinkai atsigauti, nors paskolų paklausa išliks kuklesnė negu ekonomikos pakilimo metais. Namų ūkius labiau neramina būsima jiems teksianti skolos našta, nes jų pajamų rizika padidėjo, o išlaidos kasdieninėms reikmėms auga", – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Julita Varanauskienė |
„Norint įvertinti, ar skolinimosi rinka atsigauna, tikslingiau analizuoti ne tik paskolų portfelio pokyčius, bet ir naujų suteikiamų paskolų statistiką, – sakė SEB Lietuvoje šeimos finansų eskpertė Julita Varanauskienė. – Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiai mažiau negu pernai ima naujų ilgalaikių paskolų (būsto), tuo tarpu trumpalaikių paskolų (vartojimo kreditų, kredito kortelių) paklausa yra didesnė. Skolinimuisi vartojimo reikmėms didėti sąlygas sudaro šiek tiek pagerėję didesnes pajamas gaunančių (ir galinčių tokius kreditus gauti) namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. Tokie namų ūkiai yra labiau užtikrinti dėl savo pajamų, todėl gali šiek tiek padidinti šiandienines vartojimo išlaidas tų būsimų pajamų sąskaita. Juolab kad šios rūšies paskolos vertė nėra didelė, palyginti su vidutines ir didesnes pajamas gaunančių namų ūkių metinėmis pajamomis.“
