Tuo tarpu būsto kainos 3 didžiuosiuose miestuose mažėjo 19–30 proc., rodo NTspekuliantai.lt duomenys. Analitikų nuomone, kainų kreivė ir šiemet toliau smigs – būstų kainos artimiausiais mėnesiais dar turėtų kristi, o jų mažėjimo tempus lems bankų politika ir kol kas beveik negerėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai.
Iš viso pernai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje realizuota (parduota ir rezervuota) apie 1 260 butų, 900 iš jų – sostinėje. Butų paklausa labiausiai smuko Kaune – per metus čia realizacija sumažėjo net 75 proc. Ekonomikos recesija smarkiai palietė visų kategorijų butus – vidutinės klasės būstų realizacija sumažėjo 36 proc., ekonominės bei prestižinės – atitinkamai 26 ir 22 proc.
Dar palankesnė situacija potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams pernai susidarė pajūryje – Klaipėdoje kainos mažėjo 28,6 proc.
Naujos statybos butų kainos pirminėje būsto rinkoje dviejuose didžiausiuose šalies miestuose krito beveik penktadaliu. Palyginti su 2008 m. duomenimis, Vilniuje nauji butai pigo 19,7 proc., Kaune – 19,3 proc. Dar palankesnė situacija potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams pernai susidarė pajūryje – Klaipėdoje kainos mažėjo 28,6 proc.
„2009 metų pradžioje situaciją būsto rinkoje prognozuoti buvo nesunku, tačiau 2010-aisiais susiduriame su kur kas daugiau nežinomųjų, kurie lems tolesnę kainų ir paklausos dinamiką. Vis dėlto tikėtis būsto rinkos atsigavimo bent jau pirmoje metų pusėje būtų sudėtinga, nes valstybė ketina dar labiau karpyti išlaidas, o priežasčių, kad stipriai gerės gyventojų ekonominiai lūkesčiai, kol kas nematyti“, – teigė NT rinką analizuojančio portalo NTspekuliantai.lt vadovas Matas Macijauskas.
NT analitikai pažymi, kad prie rinkos atsigavimo prisidėti galinti bankų politika kol kas didelių vilčių neteikia. Nors vidutinės tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR rodikliai krinta ir grįžta į NT rinkos bumo metais buvusias žemumas, bankai reikalavimų norintiems gauti paskolas beveik nemažina, o ir galutinės metinės paskolų palūkanos, įskaičius bankų maržas bei kitus mokesčius, vis tiek siekia 8–9 proc.
Nepaisant menkos paklausos, naujų butų pasiūla pernai sparčiai mažėjo ir ėmė stabilizuotis tik metų pabaigoje, kai rinkai pasiūlyta keletas naujų projektų. Pasiūlos smukimą daugiausia lėmė plėtojamų objektų užšaldymas dėl jas valdančių įmonių finansinių sunkumų ar bankrotų. Skaičiuojama, kad trijuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose šiuo metu užšaldytų butų skaičius siekia 2 600, pusė šio kiekio tenka sostinei.
