„Kas neužmuša, tas daro mus stipresnius“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas džiaugdamasis, kad „Snoro“ griūtis nesugriovė visos bankų sistemos.
Šių metų pradžioje komercinių bankų turtas siekė 79 mlrd. Lt. Didžiausią dalį sudarė klientams suteiktos paskolos (68,3 proc.), lėšos kredito įstaigose (10,4 proc.), pinigai ir lėšos centriniame banke (10,1 proc.), vertybiniai popieriai (8,6 proc.). Populiariausi buvo Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai.
„Metai buvo pelningi, iš principo pasiekė prieškrizinį laikotarpį. Pelno šaltinis – sąnaudų, išlaidų mažinimas, atidėjinių blogoms paskoloms mažinimas“, – V.Vasiliauskas.
Pernai bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praėjusių metų pabaigoje, kai buvo paskelbtas banko „Snoras“ bankrotas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus veikiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas smuko 2,7 mlrd. Lt, arba 3,3 proc., – iki 78,9 mlrd. Lt. Sumuojant tik šiuo metu veikiančių bankų turtą (be „Snoro“), per 2011 m. fiksuojamas 6,7 proc., arba 4,9 mlrd. Lt turto augimas.
2011 metų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. Lt indėlių – 2,2 mlrd. Lt, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Eliminavus „Snoro“ įtaką, būtų fiksuojamas 10,3 proc., arba beveik 4 mlrd. Lt, metinis augimas. „Tai reiškia, kad po to trumpo atokvėpio, sistema vėl normalizavosi ir grįžta į vėžes“, – sakė Lietuvos banko vadovas
Dalindami paskolas bankai pernai buvo konservatyvūs, tačiau pagyvėjimas akivaizdus. Antrąjį pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą. Tiesa, to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfelis (neįskaitant „Snoro“) per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. – iki 53,9 mlrd. Lt. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalyginamai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.
„Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus optimistas. Jei paskolų portfelis šiemet ir augs, tai – minimaliai. Kreditavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ekonomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo rodiklis šių metų pradžioje siekė 14 proc. (reikalavimas – 8 proc.). Iki balandžio mėnesio bankai atliks testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir, V.Vasiliausko teigimu, su kiekvienu banku bus atskirai kalbama apie tai, kaip ištaisyti galimus bankų veiklos trūkumus. Ypači bus prižiūrima, kad būtų suformuoti pakankami atidėjiniai blogoms paskoloms finansuoti.
Priminsime, kad lietuviški bankai krizės metu veikė pelningai, nes blogoms paskoloms finansuoti atidėjo per mažai pinigų, tuo metu, pavyzdžiui, skandinaviško kapitalo bankai rodė nuostolius, nes darė didelius atidėjinius blogoms paskoloms.
