Daug elektros suvartojantieji pamažu yra stumiami į laisvąją rinką. Pernai teisės įsigyti elektrą už valstybės reguliuojamą kainą neteko vartotojai, kurių leistina naudoti elektros energijos galia yra ne mažesnė nei 400 kW. Po dviejų metų visi komerciniai elektros energijos vartotojai privalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Tačiau į laisvąją rinką skuba ne visi. Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko vos 66 proc. privalėjusių tą padaryti. Kiti perka energiją iš garantinio tiekėjo, kurio kaina yra pastovi, tačiau visgi didesnė už kainą biržoje.
„Jie paskaičiuoja, kad nesutaupys tiek, kad vertėtų vargti renkantis nepriklausomą tiekėją, todėl yra apatiški. Be to, trūksta susistemintos informacijos apie laisvąją elektros rinką“, – sakė Liudas Liutkevičius, „Eesti Energia“ atstovės Lietuvoje įmonės „Enefit“ direktorius. Pasak jo, vien vasarį, palyginti su sausiu, garantinio elektros energijos tiekėjo parduodama elektra brango 3 ct/kWh.
„Galvojom, kad bus sujudimas. Bet teko nusivilti – to neįvyko, jie sėkmingai moka daug ir nejuda. Skundžiasi visi, kaip sunku, bet alternatyvų neieško“, – teigė L.Liutkevičius.
Kas lemia elektros kainą
Lietuva, ilgą laiką buvusi elektros eksportuotoja, uždarius Ignalinos AE, tapo importuotoja. Būtent importas ir termofikacinės elektrinės yra pagrindinis šalies elektros energijos šaltinis. Elektros kaina jau nebėra fiksuota, nustatinėjama pusmečiui ar metams. Kainą rinkos dalyviai dabar nustato 24 val. per parą.
Pernai, pavyzdžiui, žemiausia vidutinė elektros energijos kaina buvo vasarį, aukščiausia – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Pasak L.Liutkevičiaus, elektros kainą lemia ir oro sąlygos.
„Svarbus yra kritulių kiekis, nuo kurių gausos priklauso hidroelektrinių pagaminamas elektros energijos kiekis. Tada kaina būna mažesnė. O esant itin aukštai ar ypač žemai temperatūrai smarkiai išauga elektros paklausa – žmonės šildo arba vėdina namus, todėl auga ir elektros kaina“, – pasakojo L.Liutkevičius.
Didelę įtaką elektros kainai daro ir žaliavų kainos, ekonominiai ciklai, valiutos kurso pokyčiai. Svarbūs yra ir taršos leidimai. Dabar didelę dalį jų įmonės gauna nemokamai, tačiau planuojama, kad Europos Sąjungoje nuo 2013 m. nemokamų taršos leidimų nebeliks.
Nerimas dėl ateities
Gegužę elektros energijos pirkėjai yra optimistiški. Jie mano, kad per artimiausius kelerius metus elektros energijos kainos smarkiai sumažės. Visgi, pasak L.Liutkevičiaus, prognozuoti tokio laikotarpio kainų yra praktiškai neįmanoma.
„Kainas stimuliuoja šviežiausi įvykiai, pavyzdžiui, suirutė del atominės energetikos po Fukušimos sprogimo – manoma, kad nykstant branduolinei energetikai turėtų brangti energija. Artimesnės prognozės yra teisingesnės, tačiau metų ar dviejų prognozės jau gali būti visiškai nerealios. Kuo ilgesnis laiko tarpas, tuo fundamentalesni veiksniai“, – sakė L.Liutkevičius.
Kainą gali rinktis patys
Pasak L.Liutkevičiaus, laikai, kai galima buvo tik mokėti fiksuotą kainą už elektrą ir nesukti galvos, jau praėjo. „Gyvenom gerai, mokėjom mažai. Bet pigi elektra dabar yra pasakų pasaulis, turim suprasti realybę – elektra kainuoja tiek, kiek ji kainuoja“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Elektros energijos vartotojas energiją gali pirkti arba biržoje, arba pasirašyti finansinį kontraktą, kur jau yra apskaičiuota vidutinė kaina ir galima rizika. Išlošti daugiau gali, žinoma, tas, kuris prisiima didesnę atsakomybę ir perka energiją biržoje.
Tuo metu sutartis su tam tikra bendrove sumažina riziką, tačiau elektros kaina vartotojui nemažėja ir tuo atveju, jei biržoje ji smarkiai krenta.
„Reikia būti aktyviems, kitaip nieko mes neišmoksim. Ir neverta skųstis, kaip sunku, jei pats nieko nedarai“, – teigė L.Liutkevičius.
