Kalba ne vien apie kultūrinę ir energetinę priklausomybę
Diplomatų teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra tokie prasti, kaip galima pagalvoti iš viešojoje erdvėje skambančių komentarų bei politikų apsižodžiavimų. Neturime ginčytinų teritorijų, svarbiausios dvišalės sutartys ratifikuotos, lenkų tautinės mažumos situacija kelia kur kas daugiau nesutarimų nei rusų, šie neturi pastabų dėl Švietimo įstatymo. Ekonominių santykių plėtrą buvo pristabdžiusi tik krizė, bet prekyba ėmė atsigauti jai dar nesibaigus.
Ir pagal eksporto, ir pagal importo rodiklius Rusija pirmauja.
„Visi kalba apie energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o kai turėsime atominę elektrinę, esą bus gerai. Bet priklausomybė yra ne vien energetinė ar kultūrinė. Nesakome, kad negalima dirbti Rusijoje, bet ar nereikėtų labiau diversifikuoti verslo?“ – retoriškai klausė vienas Lietuvos diplomatas, prašęs neminėti jo pavardės.
Anot 15min.lt pašnekovo, atrodo, kad lietuviai nepasimokė iš buvusios Rusijos krizės, kai ne vieno verslas, sukoncentruotas šioje rinkoje, gerokai nukentėjo.
„Lengva pasakyti: neeksportuok į Rusiją. Kita vertus, jaučiamas verslininkų vangumas, nenoras dirbti nerusakalbėse rinkose. Sakoma: отгрузил эшелон, получил лимон (rus. nugabenau ešeloną, gavau milijoną). Matyt, daug ką vilioja tokia galimybė. Ten kartais galima susitarti, apeiti kai kuriuos reikalavimus, ne paskutinėje vietoje yra kalba, perkamoji galia“, – pasakojo diplomatas.
Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalgą pristatę DNB banko analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos eksportas menkai diversifikuotas, materialinių investicijų lygis žemas, tiesioginių užsienio investicijų srautai menki.
Importo ir eksporto apimtis – dešimtys milijardų
Nors Rusijos verslininkų investicijos Lietuvoje pastaruosius kelerius metus svyravo, investuotojų skaičius auga. 2007-aisiais investicijos siekė beveik 3,5 mlrd. Lt, po metų susitraukė dvigubai, vėliau perkopė 2,1 mlrd. Lt, užpernai – 2,9 mlrd. Lt ir vėl smuktelėjo iki 2,4 mlrd. Lt. Prieš penketą metų investuotojų buvo 157, užpernai priskaičiuota jau 179, informavo Statistikos departamentas.
Lietuvių investicijos Rusijoje taip pat nemažėja: ir pernai, ir užpernai jos sudarė apie 410 mln. Lt (daugiausia – apdirbamojoje gamyboje).
Tiek pagal eksporto, tiek pagal importo rodiklius Rusija tarp šalių pirmauja (ją lenkia tik Europos Sąjungos (ES) narės kartu paėmus). Šiemet sausį–balandį iš jos importuota prekių už 9,7 mlrd. Lt. Tai sudarė 35 proc. viso importo – kone keturiskart daugiau nei į antroje ir trečioje vietoje likusias Latviją bei Vokietiją (po 9,2 proc.).
Diplomatas: „Priklausomybė yra ne vien energetinė ar kultūrinė. Nesakome, kad negalima dirbti Rusijoje, bet ar nereikėtų labiau diversifikuoti verslo?“
Į Rusiją eksportuota prekių už daugiau nei 4,2 mlrd. Lt (17,6 proc. viso eksporto). Lietuviškos kilmės prekių tarp jų tebuvo 15 proc. Palyginimui – devynios iš dešimties į Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Prancūziją eksportuojamų prekių yra „lietuviškos“. Tiesa, pagal eksporto augimą (23 proc.), rusai greta britų, ukrainiečių ir estų (eksportas augo atitinkamai 98 proc., 68 proc. ir 51 proc.) atrodo gana kukliai.
Prekybos su Rusija apimtis buvo smuktelėjusi tik prasidėjus krizei, bet vėliau išaugo. 2007-aisiais eksportas sudarė beveik 6,5 mlrd. Lt, po metų – 8,9 mlrd. Lt. Tuomet jis smuko iki 5,4 mlrd. Lt, bet jau kitąmet grįžo į ligtolinį lygį (8,5 mlrd. Lt). Pernai eksporto apimtis viršijo 11,5 mlrd. Lt.
Importas iš pradžių padvigubėjo (nuo 11 mlrd. Lt iki 22 mlrd. Lt), bet 2008-aisiais smuko iki 13 mlrd. Lt, o vėliau ėmė augti. Pernai jis perkopė 25,6 mlrd. Lt.
Augančius skaičius Rusijai žada ir Pasaulio bankas: šios šalies ūkio augimo prognozė šiems metams neseniai pagerinta nuo 3,5 proc. iki 3,8 proc., o kitiems metams – nuo 3,9 proc. iki 4,2 proc.
Mažėjant paklausai pirmiausia nukentėtų vežėjai
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dr. Gediminas Rainys |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys, komentuodamas didėjančią prekybą su Rusija, pabrėžė, kad didžiąją dalį išgabenamų prekių sudaro reeksportas. „Kartą mačiau statistiką, kad Lietuva buvo bene antra po Prancūzijos raudonojo vyno eksportuotoja į Rusiją“, – prisiminė pašnekovas.
Naftos kaina pastarosiomis savaitėmis nuo rekordinių aukštumų smuko maždaug penktadaliu. G.Rainys įžvelgia teigiamą aspektą, mat pinga degalai ir dujos, o tai didina gyventojų perkamąją galią ir gamintojų konkurencingumą.
Jei ji toliau kris, žmonės tik iš pradžių galės džiaugtis maistui, aprangai, baldams, kitoms prekėms papildomai liekančiais pinigais, bet ilgainiui Rusijos biudžetas nuseks, nors kol kas rinkimų pažadai esą vykdomi. Todėl, jei naftos kaina ilgiau nekils, gali sumažėti įvežtinių prekių paklausa, taigi, pirmiausia nukentėtų Lietuvos vežėjai.
Algimantas Kondrusevičius: „Darbas su Rusija nuolat yra sėdėjimas ant parako statinės“.
G.Rainys sutiko, kad Rusijos rinkoje galvos skausmą gali kelti ne vien naftos kaina ir žmonių perkamoji galia, bet ir politinė padėtis, valdžios ir opozicijos veiksmai, tačiau būtinumo peržiūrėti verslo strategiją jis nemato.
„Rizika yra. Reikėtų apsauginių mechanizmų sutartyse, apsidrausti nuo devalvacijos. Mintyse reikėtų turėti ir 1999 metų patyrimą. Žmogus per 20 metų linkęs pamiršti, kas blogo nutiko. Kažkas gal jau primiršo aną krizę. 1999 metais buvome stipriai integruoti į Rusijos rinką, – 15min.lt priminė laikinasis pramonininkų vadovas. – Dabar 65 proc. mūsų eksporto nukreipta į ES šalis. Tai yra neblogas balansas. Rytų rinka domina – juk eksportui pirmiausia dairaisi didžiųjų ekonomikų ir kaimynų. Pavyzdžiui, Kaliningrade mes su Vokietija pagal investuotojų skaičių užimame pirmas vietas.“
Pervežimų skaičius pasiekė 2007 m. lygį
Vežėjų srautas į Rusiją gerokai išaugo praėjusių metų pradžioje, kai buvo sustiprėjusi šios šalies ir Lenkijos priešprieša. Šiemet pirmą ketvirtį buvo užfiksuotas maždaug 5 proc. augimas.
Nerijus Mačiulis: „Esame labiau priklausomi nuo ES, o ne Rusijoje vykstančių procesų.“
„Tikimės, kad metai bus dar geresni. Nenorime girtis, nes Rusija – sudėtinga šalis. Laukiame, kol stabilizuosis Vyriausybės darbas, gal bus kažkokių judesių, aukštų pareigūnų, kuruojančių transporto politiką, keitimo“, – 15min.lt sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak A.Kondrusevičiaus, prasidėjus krizei, pervežimų, ypač Rytų kryptimis, sumažėjo iki 40 proc., bet dabar pavyko pasiekti 2007 metų lygį.
„Didesnių grėsmių dėl ekonominių aplinkybių Rusijoje nematome. Bet darbas su ta šalimi nuolat yra sėdėjimas ant parako statinės“, – pripažino pašnekovas. Jo žodžiais, nerimą kelia ne vien padėtis tenykštėje rinkoje, bet pasaulinis sąstingis, kita vertus, Rusija iš jo atsigauna sparčiau.
Nerijus Mačiulis: plėstis į recesijos apimtą euro zoną sudėtingiau
Naftos kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos plėtrą, finansų stabilumą, valstybės išlaidas, mokesčių politiką, gyventojų pasitenkinimą esama padėtimi.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio žodžiais, jei dabartinė rusiškos naftos kaina išsilaikys ilgiau, šaliai teks pakoreguoti finansų prognozes ir tikėtis lėtesnio augimo. Tačiau ši rizika esanti mažesnė nei ta, kuri gresia Lietuvai dėl recesijos euro zonoje ir kuri gali dar padidėti po savaitgalį vyksiančių Graikijos parlamento rinkimų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis |
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad į Rusiją keliauja tik mažiau nei penktadalis mūsų eksporto, o į ES nares – per 60 proc. Todėl esame labiau priklausomi nuo Bendrijoje, o ne Rusijoje vykstančių procesų. Plėstis į recesijos apimtą euro zoną yra kur kas sudėtingiau, o vienam regionui susvyravus, eksportas nukreipiamas kitur.
Be to, didžiumą eksporto į Rusiją sudaro nelietuviškos kilmės prekės, todėl ekonominiai svyravimai pirmiausia aktualūs vežėjams, o ne gamintojams. Prastesnė padėtis būtų, jei sušlubuotų rinkos, kur eksportuojama daug lietuviškų prekių. Lietuva, anot N.Mačiulio, yra dėkingoje pozicijoje – tarp ES ir NVS šalių, todėl yra lengviau diversifikuoti eksporto kryptis ir verslo plėtrą.
Rusija esą nėra taip smarkiai priklausoma nuo naftos, kad dabartiniai kainos svyravimai įstumtų ją į gilią recesiją. O jei paklausa Europoje sumažėtų, esą gelbėtų augančios Kinijos ir Indijos ekonomikos, juoba kad naftos tiekimas iš Artimųjų Rytų vis dar sutrikęs.
Ateitį piešia niūriomis spalvomis
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos žiniasklaida mirga pranešimais apie sparčiai atpigusią naftą ir augantį dolerio kursą. Naftos „Urals“, pagrindinės šios šalies eksporto prekės, vidutinė kaina gegužę smuko antrą mėnesį iš eilės iki 108,86 dolerio už barelį.
„Brent“ rūšies nafta, kuri lemia daugelio naftos rūšių kainą, Londono biržoje „ICE Futures“ buvo dar pigesnė. Mėnesio pradžioje liepos sandoriams ji buvo atpigusi iki 96–98 dolerių, pranešė bloomberg.com, nors dar balandžio pradžioje kainavo 120 dolerių. Šios naftos barelis mažiau nei 100 dolerių kainavo pirmą kartą nuo praėjusio spalio. Ketvirtadienį jos kaina nukritusi iki mažiau nei 93 dolerių.
Michailas Kasjanovas: „Naftos kainai nepradėjus kilti biudžeto krizė neišvengiama“.
Birželio pradžioje už WTI rūšies naftą Niujorko prekių biržoje (NYMEX) buvo mokami 81–82 doleriai už barelį, mažiausiai per beveik aštuonis mėnesius. Ketvirtadienį jos kaina – dar mažesnė, apie 80,5 dolerio. Gegužės pabaigoje bankas „BNP Paribas“ sumažino WTI naftos vidutinės kainos prognozę šiems metams iki 100 dolerių, o „Brent“ – iki 115 dolerių.
JAV žalios naftos kainos gegužę smuko 17 iš 22 prekybos sesijų paeiliui – daugiausia dienų per vieną mėnesį nuo 1997 m. sausio, kai naftos barelis tekainavo 25,18 dolerio. Anuomet finansų krizę išgyveno Azija, dabar ekonomikos sulėtėjimas apėmęs visą pasaulį.
Energetikos patarėjų firmos „Ritterbusch & Associates“ įkūrėjas Jimas Ritterbuschas dabartinę situaciją palygino su laisvuoju kritimu. „Vertindami naftos paklausą šiemet, į ateitį žvelgiame labai labai neigiamai“, – „Bloomberg“ televizijai teigė Vienoje įsikūrusios tyrimų kompanijos „JBC Energy GmbH“ vadovas Johannes Benigni.
Niūrias prognozes diktuoja euro zonos krizė, Prancūzijos prezidento ir Graikijos parlamento rinkimų rezultatai, nekokia ateitis JAV darbo rinkoje ir nukritęs jos gamintojų aktyvumo indeksas. Europą kamuojanti finansų krizė ir lyderių nesutarimai dėl prasiskolinusių valstybių bei euro ateities lemia perteklinę pasiūlą.
Michailas Kasjanovas įspėja apie biudžeto krizę
Buvęs Rusijos premjeras, opozicijos veikėjas Michailas Kasjanovas neseniai įspėjo, kad jei naftos kaina nepradės augti, šalį ištiks krizė. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ jis pažymėjo, kad tokiu atveju biudžeto krizė neišvengiama.
Kartu su savimi nafta žemyn tempia rublį. Pirmomis birželio dienomis euro kursas perkopė 42 rublių ribą, vėliau truputį nukrito, doleris parduodamas už 33 rublius ir vargu, ar kainuos gerokai mažiau, pinga akcijos. Valstybės Dūmos energetikos komiteto pirmininkas Ivanas Gračiovas neseniai pareiškė, kad rublis apskritai gerokai pervertintas: jei ne eksportuojamos žaliavos, doleris kainuotų 90 rublių.
Gerų naujienų nėra ir iš pasaulio rinkų. Azijoje doleris toliau stiprėja, o euras po truputį smunka, mat baiminamasi, kad ES lyderiai nesugebės susitarti dėl naujų priemonių krizei suvaldyti.
Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius neseniai žurnalistus tikino, kad šalis nesibaimina stipriai krentančios naftos kainos. „Esame pasirengę tokiai situacijai, turime rezervų“, – „Interfax“ citavo jį. Rusija esą numačiusi priemonių, kaip išvengti tokios krizės, o žaliavos kaina išlieka aukštesnė, nei numatyta biudžete. Tiesa, gegužės viduryje, kai skaičiai dar buvo didesni, A.Dvorkovičius pripažino riziką Rusijos ekonomikai.
Prieš gerą mėnesį Valstybės Dūma, peržiūrėjusi nemažai makroekonominių rodiklių, visų pirma naftos kainą pakoregavo 2012–2014 m. biudžeto prognozes. Iš pradžių šių metų biudžete naftos kaina buvo prognozuojama 100 dolerių, po pakeitimų – 115 dolerių už barelį.
Dar pernai pavasarį tuometis finansų ministras Aleksejus Kudrinas aiškino, kad rublis artimiausius porą–trejetą metų, nepaisant naftos kainų svyravimo, išliks stabilus. Jis teisingai prognozavo, kad bent metus rusiškos naftos kaina kils (tik nenuspėjo, kad ne iki 90 dolerių, o perkops 120 dolerių), bet paskui ims kristi – gal net iki 60 dolerių ir tokiame lygyje išsilaikys pusmetį. Jei ši prognozė pasitvirtintų, Rusijos biudžeto deficitas galėtų išaugti iki 4–4,5 proc. BVP.
