Visi trys pinigų junginiai per metus padidėjo: P1 – 18,7, P2 – 9,4 ir P3 – 9,5 procento. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pinigai P1 sudarė 24,8, P2 – 45,2 ir P3 – 45,8 mlrd. litų. Pinigai P1 ir P3 beveik pasiekė istoriškai aukščiausius 2008 m. III ketvirčio lygius, o P2 jau peržengė šį slenkstį ir tapo didžiausiu per visą 17 metų laikotarpį.
Rugpjūčio mėn. pinigų P3 padidėjimui turėjo įtakos 318,5 mln. litų padidėję sutarto iki 2 metų termino indėliai, 38,4 mln. litų – grynieji pinigai apyvartoje, 12,9 mln. litų – skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų, 2,3 mln. litų – atpirkimo sandoriai ir 1,5 mln. litų – įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai. Tačiau P3 mažino 200,8 mln. litų sumažėję vienadieniai indėliai.
PFI grynasis išorės turtas rugpjūčio mėn. sumažėjo 24,7 mln. litų ir išliko neigiamas: mėnesio pabaigoje jis buvo lygus –1,1 mlrd. litų. PFI grynojo išorės turto sumažėjimą lėmė 179,9 mln. litų sumažėjęs kitų PFI grynasis išorės turtas.
Nuo 2008 m. pabaigos mažėjant kitų PFI išorės įsipareigojimams vyravo grynojo išorės turto didėjimo tendencija. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. kitų PFI išorės įsipareigojimai padidėjo 218,1 mln. litų: nerezidenčių ne PFI (ne bankų) indėliai padidėjo 245,3, o PFI (bankų) – sumažėjo 27,0 mln. litų. Kitų PFI išorės turtas per mėnesį padidėjo 38,2 mln. litų: nerezidenčių PFI (bankų) ir ne PFI (ne bankų) išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, padidėjo atitinkamai 19,9 ir 468,5 mln. litų, paskolos nerezidentėms ne PFI (ne bankams) padidėjo 15,5, o PFI (bankams) – sumažėjo 502,7 mln. litų.
Rugpjūčio mėn. vidaus kreditas padidėjo 144,4 mln. litų: kreditas valdžiai padidėjo 179,4 mln. litų, o kitiems rezidentams – sumažėjo 35,0 mln. litų. Kreditas kitiems rezidentams daugiausia sumažėjo todėl, kad paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams sumažėjo atitinkamai 82,4 ir 117,2 mln. litų.
Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per metus sumažėjo 8,9, namų ūkiams – 5,6 procento.
Kitų PFI paskolos namų ūkiams rugpjūčio mėn. sumažėjo: vartojamosios paskolos – 45,6, paskolos būstui įsigyti – 16,9, kitos paskolos – 54,7 mln. litų. Paskolų būstui įsigyti metinis augimo tempas vis dar išliko neigiamas ir rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo lygus –1,4 procento.
Kitų PFI paskolos rezidentams eurais dominavo skolinimo struktūroje pagal valiutas: rugpjūčio mėn. pabaigoje jos sudarė 69,9, o paskolos litais – 26,9 procento. Tokie paskolų pagal valiutas skirtumai yra susidarę dėl kitų PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams struktūros. Kaip antai, rugpjūčio mėn. pabaigoje kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms eurais sudarė 71,1, o litais – 23,7 procento. Kitų PFI paskolos namų ūkiams eurais sudarė 71,4, o litais – 27,5 procento. Tai mažiausias paskolų dalies litais lygis nuo 2004 m. kovo mėn.
Rugpjūčio mėn. ilgesnės trukmės PFI finansiniai įsipareigojimai padidėjo 150,4 mln. litų todėl, kad kapitalas ir atsargos padidėjo 218,0, o sutarto nuo 2 metų termino indėliai – 27,6 mln. litų. Tačiau skolos vertybiniai popieriai nuo 2 metų šiuos įsipareigojimus sumažino 95,2 mln. litų.
PFI laikomi centrinės valdžios indėliai per mėnesį sumažėjo 118,9 mln. litų: Lietuvos banke jie sumažėjo 242,1, kitose PFI – padidėjo 123,2 mln. litų.
