Ekspertai pranešime žiniasklaidai vardija, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.
Kas antras pirko užsienyje
Kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).
„Augant pajamoms, Baltijos šalių gyventojai vis labiau mobilėja. Prie to prisideda ir, pavyzdžiui, paprastesnis tiesioginis susisiekimas oro transportu – daugėja skrydžių iš Baltijos šalių. Tai išsivysčiusių valstybių požymis. Tačiau tyrimas atskleidė ir kitą reiškinį: Baltijos šalys išsiskiria „ekonominių turistų“ paplitimu. Nemaža dalis gyventojų reguliariai važiuoja į užsienį pirkti pigesnių prekių ar paslaugų“, – sako Jerzyis Straatmeijeris, pasienio prekybos tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.
„Ekonominiais turistais“ ekspertas vadina tokius gyventojus, kurie užsienio šalyje pirko bent vieną kartą per ketvirtį. Reguliarus pirkimas užsienyje labiausiai buvo paplitęs tarp lietuvių: 51 proc. iš pirkusių užsienyje lietuvių tai darė reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai – 44 proc.
„Toks didelis kiekis perkančiųjų užsienyje signalizuoja apie jautrumą kainai. Baltijos šalių gyventojų pajamos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra nedidelės. Pačios Baltijos šalys yra santykinai mažos, o sienos – atviros. Tai sudaro prielaidas klestėti pasienio prekybai“, – nurodo vienas iš studijos autorių.
Lietuviai per tokias išvykas linkę išleisti šimtus siekiančias sumas, o latviai ir estai išlaidavo gerokai kukliau.
Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.); latviai – Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.); estai – Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).
Lietuviai išsiskiria išleidžiamomis sumomis
Studija atskleidė ir pirkimo skirtumus tarp Baltijos šalių gyventojų. Lietuviai per tokias išvykas linkę išleisti šimtus siekiančias sumas, o latviai ir estai išlaidavo gerokai kukliau. Bent šimtą eurų pirkiniams vieno pirkimo metu teigia išleidę 38 proc. lietuvių. Tarp latvių tokių buvo 23 proc., tarp estų – vos 17 proc. Didžioji dalis estų ir latvių pirkiniams užsienyje buvo linkę skirti sumas iki 100 eurų.
„Pagal išleidžiamas sumas galima daryti prielaidą, kad lietuviai vienu kartu užsienyje perka didžiąją dalį namų ūkiui būtinų prekių. Latvijoje ir Estijoje pirkimas yra gerokai selektyvesnis – vykstama konkrečių produktų, o ne viso pirkinių krepšelio. Pavyzdžiui, žinoma, kad Latvijoje dėl akcizų politikos alus yra gerokai pigesnis nei Estijoje. Tad užtenka ir 50 eurų sumos pirkiniams, kad būtų patenkintas pigesnio alaus poreikis“, – teigia Indrė Zakalskytė, tyrimą atlikusios profesinių paslaugų bendrovės EY atstovė.
Ekspertės žodžius patvirtina ir tyrimo duomenys: vieno pirkimo metu Estijos gyventojai pirko vidutiniškai 18 skardinių 0,5 l alaus, o Latvijos gyventojas pirko vidutiniškai 7 skardines alaus. Pasak I.Zakalskytės, estų perkamas kiekis signalizuoja, kad perkama ilgesniam vartojimui, taip pat yra tokio pirkimo ekonominis motyvas.
Išveža milijardą
Studijos autoriai suskaičiavo, kad bendra gyventojų pirkinių suma užsienyje viršija milijardą eurų. Pasak I.Zakalskytės, profesinių paslaugų bendrovės EY darbo grupės vadovės, didžiausias negautas pajamas mokesčių pavidalu skaičiuoja Lietuva, gerokai mažesnes – Latvija ir Estija.
„Lietuvos valstybė dėl prekybos užsienyje masto per metus netenka apie 131 mln. eurų biudžeto pajamų, daugiausiai dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo kitose valstybėse. Latvijoje negautos biudžeto pajamos siekia beveik 40 mln. eurų, Estijoje – perpus mažesnės“, – sako ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis produktų pirkinių krepšelyje yra esminiai – dėl jų ar jų kategorijos žmonės važiuoja į užsienį. „Tarp tokių produktų galima paminėti maisto produktus, namų apyvokos prekes, degalus ir alkoholį. Šie produktai sukelia grandininę reakciją. Važiuojama pirkti jų, o papildomai yra nuperkami ir kiti produktai, nors jų kaina ir nesiskiria – taip taupomas laikas“, – aiškina I.Zakalskytė.
Mažinant neigiamą pirkimo kaimyninėse valstybėse poveikį, ji rekomenduoja derinti mokestinę politiką esminiams produktams ir paslaugoms, kad būtų minimalizuoti motyvai vykti pirkti į kaimynines šalis.
