„Natūralu, kad su draudimu susijusių ginčų šių metų pirmaisiais mėnesiais buvo daugiausia, nes tokių ginčų nagrinėjimo sistema sklandžiai veikė jau ir anksčiau. Į šį darbą įsitraukus Lietuvos bankui ir pradėjus nagrinėti vartotojų nusiskundimus ne tik draudimo, bet ir bankinių, mokėjimo, greitųjų kreditų, kitų finansų paslaugų srityse, prognozuojame, kad bendras ginčų skaičius turėtų gerokai išaugti“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.
Sausį–kovą į Lietuvos banką gyventojai kreipėsi 158 kartus: 90 kartų dėl ginčų su draudimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, 53 – dėl bankų teikiamų paslaugų, 15 kreipimųsi buvo susiję su ginčais dėl vartojimo kreditų, lizingo, finansų maklerių paslaugų.
Su draudikais vartotojai daugiausia ginčijosi dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, transporto priemonių draudimo (kasko), turto draudimo. Dažniausiai vartotojų netenkino draudimo išmokos sumos ar draudiko atsisakymas apskritai tokias išmokas mokėti.
Su bankais daugiausia ginčų kilo dėl kreditų, mokėjimo kortelių, banko sąskaitų. Vartotojai dažniausiai ginčijo bankų pagal paskolų sutartis reikalaujamas pinigų sumas ir tokių reikalavimų pagrįstumą, vienašališką kredito sutarčių nutraukimą, kredito sutarčių sudarymą su sutuoktiniais ar sugyventiniais, įvairių sumų įskaitymą, nurašymą ir pan.
Ginčuose su kitais finansų rinkos dalyviais vartotojai turėjo pretenzijų dėl vartojimo kreditų, išperkamosios nuomos, investicinių paslaugų teikimo.
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvos banke pradėtas nagrinėti 61 ginčas: iš jų – 13 ginčų išnagrinėti iš esmės, 5 atvejais Lietuvos bankas priėmė sprendimą visiškai arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, 8 – vartotojo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais.
Beveik trečdalis (48) Lietuvos banką pasiekusių gyventojų kreipimųsi nepradėti nagrinėti, nes vartotojai prieš tai dėl to paties ginčo išnagrinėjimo raštu nesikreipė į finansų rinkos dalyvį. Pagal tokiais atvejais nustatytą tvarką, Lietuvos bankas vartotojų pretenzijas persiuntė finansų rinkos dalyviams, kartu pasiūlydamas ginčą spręsti taikiai.
„Matome, kad vartotojams kaip silpnesnei pusei Lietuvos bankas tampa naudingu arbitru sprendžiant problemas su finansinių paslaugų teikėjais. Vien tik persiuntus gyventojo pretenziją į finansų instituciją ir paraginus ginčą spręsti taikiai, dauguma finansinių paslaugų teikėjų netruko vartotojui pateikti išsamių paaiškinimų arba su nepatenkintu klientu susitardavo taikiai, taip išvengdami ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke“, – teigė D. Andriukaitis.
Jis paragino vartotojus ir toliau aktyviai ginti savo teises, jei yra pagrįstų įtarimų, kad jų gali būti nepaisoma. Savo ruožtu Lietuvos bankas įsipareigoja finansų institucijų ir vartotojų ginčus nagrinėti nešališkai ir kiek įmanoma operatyviau.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad, siekiant sklandaus ginčo sprendimo Lietuvos banke, būtina laikytis procedūrų, nes net 49 atvejais nebuvo galimybių pradėti nagrinėti ginčą dėl įvairių procesinių kliūčių: pavyzdžiui, ginčai jau buvo nagrinėti teisme ar kitoje alternatyvioje ginčų nagrinėjimo institucijoje; ginčas kilo dėl sutarties, kuri sudaryta ne asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ginčas kilo ne dėl finansinės paslaugos.
Per tris pirmuosius šių metų mėnesius rinkos dalyviai įvykdė du Lietuvos banko rekomendacinius sprendimus, kitų sprendimų vykdymo terminai baigiasi kitą ketvirtį.
Vienas rinkos dalyvis Lietuvos banko rekomendacinio sprendimo nevykdė.
Vartotojai visais atvejais dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais turi teisę kreiptis į teismą. Teisminiuose ginčuose Lietuvos banko išvada gali būti pagrindu teismui priimant vienokį ar kitokį sprendimą.
Detalesnę informaciją apie vartotojų ir finansų įstaigų ginčų nagrinėjimą 2012 m. pirmąjį ketvirtį rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
