Šiandien jaunimas su pinigais susipažįsta kitaip nei ankstesnės kartos – dažniau skaitmenizuotai, nei atsiskaitant grynaisiais.
„Taupyklę jaunam žmogui dažniau pakeičia banko kortelė, atskira sąskaita ar programėlė. Ir nors tai turi savo privalumų, šitaip pinigai pasidaro mažiau apčiuopiami, juos lengviau išleisti nesusimąsčius. Todėl atsiradus pirmosioms reguliarioms pajamoms, pravers pinigus valdyti ne tik patogiai, bet ir išmintingai“, – sako A.Mincienė.
Kada pinigus taupyti, o kada leisti?
Vienas naudingiausių įpročių, kurį verta išsiugdyti nuo pat pradžių – reguliariai taupyti.
„Net jei pajamos nedidelės, pradėkite nuo simbolinių žingsnių. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą sulaukę atlyginimo, atsidėkite bent 5–10 proc. nuo sumos. Net jei tai tebus keli eurai, ugdysite įprotį ir po kurio laiko išvysite rezultatą – suma vis augs. Dar geriau, jei taupysite kokiam nors tikslui, taip santaupoms suteiksite prasmę ir įgausite daugiau motyvacijos“, – teigia „Luminor“ banko ekspertė.
Pravers ir apsibrėžti biudžetą, kuris jaunystėje gali pasirodyti sudėtingas ar net nereikalingas, tačiau padės išvengti finansinio streso ateityje. Anot A.Mincienės, matydami savo išlaidas ir pajamas galėsite geriau planuoti didesnius pirkinius, išvengti gyvenimo „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, sumažinti poreikį neapgalvotai skolintis.
„Pradėti galite labai paprastai – stebėkite, kur išleidžiate pinigus, ir stenkitės išleisti mažiau nei uždirbate. Tai pagrindas, nuo kurio prasideda finansinis stabilumas. Vėliau galite pereiti ir prie struktūros, pavyzdžiui, biudžetą paskirstykite pagal metodą 50/30/20: pusė pajamų būtinosioms išlaidoms, 30 proc. laisvalaikiui, likę 20 proc. santaupoms ir investicijoms“, – aiškina A.Mincienė.
Kokiais finansiniais patarimais tikėti?
Jaunimas dažnai patarimų ieško socialiniuose tinkluose – finansai ne išimtis, tačiau svarbu išlikti kritiškiems, priduria ekspertė. Vertinkite, kas dalijasi patarimu, kokia jo patirtis ir ar pateikiama informacija pagrįsta faktais.
„Socialiniai tinklai pateikia greitus, patrauklius sprendimus, kurie dažnai žada lengvą uždarbį ar atskleidžia „slaptas“ investavimo strategijas. Vis dėlto, tokia informacija neretai būna supaprastinta, neatsižvelgia į individualią situaciją ar net gali suklaidinti. Ilgalaikį rezultatą pasieksite remdamiesi patikimais šaltiniais: bankų ir finansų institucijų teikiama informacija, licencijuotų finansų specialistų įžvalgomis, patikimomis edukacinėmis platformomis, taip pat oficialiais leidiniais ar mokomosiomis programomis apie finansinį raštingumą“, – sako ji.
Kaip apsaugoti savo santaupas?
Gavus pirmuosius pinigus reikėtų pasirūpinti ir jų saugumu. Skaitmeninėje erdvėje nestinga sukčiavimo atvejų, o jaunimas neretai tampa lengvesniu taikiniu, kadangi dar tik pradeda pažinti finansų pasaulį.
„Paprasčiausias sprendimas – atskirti santaupas nuo kasdienės sąskaitos, perkeliant pinigus į taupomąją sąskaitą. Vėliau, augant finansiniam raštingumui, galima svarstyti ir investavimą, prieš tai įsivertinus su juo susijusią riziką“, – pažymi A.Mincienė.
Ekspertė pataria ugdyti ir gebėjimą atsieti pinigus nuo emocijų. Kitaip tariant, idealiu atveju bet kokie finansiniai sprendimai turėtų būti apgalvoti, paremti faktais ir racionaliu mąstymu, o ne spaudimu ar emocine reakcija. Šitaip dėl savo finansų jausitės labiausiai užtikrinti.
„Būtent jaunystėje susiformavę finansiniai įpročiai dažniausiai lydi visą gyvenimą. Kuo anksčiau išmokstame valdyti pinigus, tuo lengviau ateityje priimti atsakingus sprendimus ir gyventi finansiškai saugiai“, – apibendrina ekspertė.
