15min.lt pasikalbėjo su tėvais, kurie didžiąją dalį pirmoko krepšelio jau supirko. Kiek teoriniai skaičiavimai skiriasi nuo praktikos ir kokią sumą iš tiesų turėtų nusiteikti išleisti tėveliai?
Daugiau nei 250 eurų
Kuprinę galima nusipirkti ir už 30 eurų, tačiau ji nesaugos vaiko nugaros ir vėliau sutaupyti pinigai gali virsti vaiko sveikatos problemomis, – pasakojo Dalia.
Vilnietė Dalia 15min.lt parodė savo dukrai nupirktų mokyklinių reikmenų rinkinį ir leido pažvelgti į prekių fiskalinius čekius. Brangiausiai – 76 eurus kainavo kuprinė. Beje, ji pirkta su nuolaida.
„Kuprinę rinkomės gana ilgai. Teko apsilankyti mugėse, prekybos centruose ir specializuotose parduotuvėse. Pasirinkimą lėmė kuprinės svoris ir patogumas. Buvo svarbu, kad kuprinės petnešėlės būtų paminkštintos, o nugarėlė kieta ir sauganti nugarą.
Turguje kuprinės pirkti tikrai nenorėjau.
Kuprinę galima nusipirkti ir už 30 eurų, tačiau ji nesaugos vaiko nugaros ir vėliau sutaupyti pinigai gali virsti vaiko sveikatos problemomis. Taip pat teko žiūrėti kuprines už 129 eurus. Jose reguliuojasi rankenų aukštis, naudojamos dar kokybiškesnės medžiagos, tačiau jų kaina iš tiesų labai didelė.
Turguje kuprinės pirkti tikrai nenorėjau. Žinau, kad kokybiškas daiktas tarnaus ilgiau. Esu tikra, kad dukra ją nešios bent iki penktos klasės. Pieštukai ar parkeriai taip pat labai skiriasi. Vaikai parkerius stipriau spaudžia, todėl jie turi būti tvirtesni, kad nelūžtų. Pieštukus taip pat rinkausi pagal draugų atsiliepimus“, – pasakojo vilnietė.
Ji pridūrė, kad, be kanceliarinių prekių ir kuprinės, teko pirkti uniformą, kuri kainuoja dar 60 eurų. Be to, teks pirkti sportinę aprangą, šokiams reikės pirkti juodą sijoną, batukus.
„Jeigu pirmokui nepirktum pačių pigiausių prekių, o žiūrėtum kokybės, rugsėjo pirmajai reikia išleisti 250-300 eurų“, – konstatavo vilnietė.
Parduotuvėse randa ne viską
Parduotuvėse labai sunku rasti kitos spalvos nei baltų mergaitiškų marškinių, – sakė Saulė.
Vilnietė Saulė 15min.lt pasakojo, kad neretai problema tampa net ne prekės kaina, o tai, kad būtinų dalykų tiesiog neįmanoma rasti.
„Po parduotuves dėl rugsėjo pirmosios vaikštau jau kurį laiką. Už kanceliarines prekes sumokėjau daugiau nei 100 eurų. Mokyklinė uniforma kainavo 40 eurų. Tai raudonas languotas sarafanas, prie kurio reikės ir vienspalvių marškinių, ir pėdkelnių.
Parduotuvėse labai sunku rasti kitos spalvos nei baltų mergaitiškų marškinių. Balti marškiniai, kaip ir pėdkelnės, septynerių metų vaikui tiktų apsivilkti vieną kartą. Vėliau rūbai keliauja tiesiai į skalbimo mašiną. Problemų kyla ir dėl rūbų dydžių. Tuos pačius baltus marškinius prekybos centruose būtų galima įsigyti pigiau, tačiau populiariausių dydžių pirmokams tiesiog nebėra“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, pirmoko paruošimas mokyklai už mažiau nei šimtą eurų yra sunkiai įsivaizduojamas: „Vien sportinei aprangai ir šlepetėms išleidau daugiau nei 30 eurų. Skaičiuoju, kad rugsėjo pirmajai mes tikrai išleisime daugiau nei 200 eurų.
Mes vaiką vedame į paruošiamąją klasę darželyje, todėl ir kanceliarinių prekių pasirinkimas kiek skiriasi. Patys mokytojai siūlo geriau atsinešti nuo darželio likusius pieštukus, nei pirkti naujus. Pratybos taip pat bus perkamos bendrai.“
Vilnietė pasidžiaugė, kad bent jau išlaidos vaiko maitinimui bus kiek mažesnės. „Šiek tiek susitaupys vaiko maitinimui. Dukrai pusryčiai, pietūs ir pavakariai kainuos kiek daugiau nei du eurus, kai tuo tarpu daugelyje mokyklų vien pietūs vaikams kainuoja 1,75 euro ir daugiau“, – pasakojo mama.
Šykštūs moka du kartus
Dažnai pirmokų tėvai išleidžia kur kas daugiau dar ir dėl to, kad nežino, ko iš tikrųjų reikia vaikams, – paaiškino O.Bložienė.
„Swedbank“ Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė 15min.lt teigė, kad rugsėjo pirmoji visada yra papildomos išlaidos šeimai. Ypač, jei į mokyklą leidžiamas pirmokas.
„Jam reikia ir naujos kuprinės, ir naujos avalynės, sporto aprangos, uniformos ir kitų dalykų. Dažnai tokioms išlaidoms šeimos iš anksto netaupo. Duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai tokioms ir panašioms išlaidoms pinigų skiria ne iš sutaupytų lėšų, o iš einamųjų pajamų.
Dažnai pirmokų tėvai išleidžia kur kas daugiau dar ir dėl to, kad nežino, ko iš tikrųjų reikia vaikams. Visada verta pasitarti, gauti oficialų sąrašą iš mokyklos. Jau namuose reikia planuoti, ko tikrai prireiks. Pirkti taip pat reiktų protingai, nes šiuo metu visi prekybos centrai, knygynai, biuro reikmenų parduotuvės užpildytos prekėmis mokiniams“, – teigė ekonomistė.
Rinktis pigiausią pasiūlymą tikrai nėra protinga. Pigiausios prekės nėra ilgaamžės, todėl dažnai per daug taupus žmogus priverstas tą patį daiktą pirkti du kartus.
Pasak jos, visada reikia prisiminti apie prekės kainos ir kokybės santykį: „Rinktis pigiausią pasiūlymą tikrai nėra protinga. Pigiausios prekės nėra ilgaamžės, todėl dažnai per daug taupus žmogus priverstas tą patį daiktą pirkti du kartus.
Tai itin svarbu renkantis tokius pirkinius kaip mokyklinė kuprinė. Ji turi būti kokybiška ir saugoti vaiko nugarą. Pieštukai, parkeriai ar kiti smulkūs daiktai šiaip ar taip išsimėtys, todėl į juos daug investuoti nėra prasmės.“
O.Bložienės manymu, pasiruošimas naujiems mokslo metams galėtų būti puikia proga su vaikais pasikalbėti apie pinigų valdymą.
„Vaikai turi atskirti poreikius nuo norų. Jie taip pat turi išmokti vertinti galimybes. Tai nereiškia, kad vaikas tėvams turi diktuoti, kokias prekes pirkti. Kaip tik tėvams reikia kantrybės ir pasiruošimo, kad vaikui atsirastų supratimas, ką galima sau leisti ir kiek galima išleisti.
Rugsėjo pirmoji taip pat yra puiki proga su vaikais pasikalbėti apie kišenpinigius. Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kaip elgtis su pinigais. Taip pat vaikai turi būti skatinami taupyti. Tai nedideli dalykai, iš kurių susideda buitis ir šie įgūdžiai turi būti ugdomi kiek galima anksčiau“, – kalbėjo ekonomistė.
