Po „Mere“ uždarymo – pirmieji judesiai: keliems tiekėjams leista atsiimti prekes

Advokatų kontoros „Hub Legal“ advokatas Haroldas Ivanauskas 15min teigė, kad pirmadienį įvyko pirmasis susibūrusios nukentėjusių verslininkų grupės susitikimas, kuriame dalyvavo apie 15–20 patalpų „Mere“ parduotuvėms nuomotojų ir prekių tiekėjų.

Pasak advokato, dalis nukentėjusių verslininkų kreipiasi į FNTT leidimų, kad būtų pritaikytos išimtys ir leista atsiimti parduotuvėse įstrigusias prekes. „Hub Legal“ advokatų žiniomis, keli tokie leidimai buvo suteikti ir pirmadienį jau vyko prekių atsiėmimai bent iš dviejų parduotuvių Vilniuje ir Marijampolėje.

„Hub Legal“ advokatų gautais duomenimis, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje „Mere“ atstovai dalyvauja tiekėjams atsiimant prekes – atiduoda jas įmonėms, gavusioms FNTT leidimus.

Tai, kad keli leidimai atsiimti prekes tiekėjams buvo suteikti, 15min patvirtino ir FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė, neįvardinusi konkrečių skaičių. Pasak jos, leidimai buvo suteikti gavus įmonių prašymus.

„Išimtys taikomos pagal Reglamentą, Tarptautinių sankcijų įstatymą ir Vyriausybės nutarimą“, – komentavo M.Zdanauskaitė.

H.Ivanauskas teigė, kad Lietuvos įmonių „Merei“ pristatytų prekių vertės yra milijoninės.

Įmonės nuotr./Haroldas Ivanauskas

„Nuostoliai yra kelių rūšių: neatgautos prekės, taip pat nuomotojų negautos pajamos. Taip pat kilo klausimas, kas apmokės elektros sąskaitas, nes veikia šaldytuvai, kad prekės nesugestų. Jei niekas už tą elektrą nemoka, kilo klausimas – atjungti ją ar neatjungti. Daug tų niuansų, nes daug prekių – maisto produktai, iš jų dalis prekių jau sugedo, tad tiekėjams kilo ir klausimas, ar reikia atsiimti sugedusias prekes“, – kokių abejonių kyla Lietuvos verslams komentavo teisininkas.

Latvijoje tiekėjai prekes atgauna greičiau

„Hub Legal“ advokatas teigė, kad Latvijoje prekių atsiėmimo iš „Mere“ parduotuvių procesas vyksta greičiau.

„Latvijos FNTT analogas – institucija, atsakinga už sankcijų įgyvendinimą (Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba) – išleido bendro pobūdžio nurodymą, kad iš „Mere“ parduotuvių galima atsiimti prekes, už kurias nėra atsiskaityta, jeigu jos yra atitinkamai aprašomos, susitariama su „Mere“ valdančia įmone. O mūsų FNTT kol kas priiminėja individualius sprendimus. Ir tai užtrunka labai ilgai, nes kreipiasi daug verslų“, – aiškino H.Ivanauskas.

Jis tvirtino, kad advokatai planuoja kreiptis į FNTT, prašydami vadovautis Latvijos pavyzdžiu ir suteikti verslams bendro pobūdžio sutikimą atsiimti prekes iš „Mere“ valdančių įmonių.

Mere

Tačiau FNTT atstovė spaudai M.Zdanauskaitė tvirtino, kad Lietuva kol kas neplanuoja pasekti latvių pavyzdžiu. „Vadovaujamės Vyriausybės nutarime numatyta tvarka“, – komentavo ji.

Norėtų laikinojo administratoriaus

H.Ivanauskas informavo, kad šią savaitę teisininkai dar stebės, kaip „Mere“ komunikuoja su nukentėjusiais verslininkais, ar grąžina jiems prekes.

„Ir jeigu tas procesas pradės kažkur kliūti, tai priėmėme sprendimą, kad kreipsimės dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo toms įmonėms, kurios veikė po „Mere“ prekės ženklu. Administratoriui, kurį skiria ekonomikos ministras ir kitos institucijos, tame tarpe FNTT, nereikia kreiptis dėl kiekvieno leidimo ar sutikimo į FNTT – jis pats savo rizika priima sprendimus leisti, neleisti, sutikti, nesutikti. Tai mūsų nuomone labai pagreitintų visą tą procedūrą“, – teigė teisininkas.

Per 15 minučių užsidarė daugiau nei 20 parduotuvių

Liepos 24 dieną Europos Sąjunga sankcionavo prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininką Sergejų Šnaiderį, kuriam priklauso ir Lietuvoje veikusios „Mere“ parduotuvės. Po šios žinios Lietuvoje staigiai uždaryta daugiau nei 20 „Mere“ parduotuvių.

15min šaltinių duomenimis, žinia apie uždarymą buvo visiškai netikėta net „Mere“ darbuotojams – staiga buvo išjungtos šviesos ir pranešta per penkiolika minučių uždaryti parduotuves bei apleisti pastatą. Nepriimtas net prekių papildymas.

Vėliau FNTT įšaldė šio tinklo valdymo bendrovės Lietuvoje „Valientė“ lėšas.