Iš Medicinos banko išėjusi pagyvenusi vilnietė Alina prisipažino, kad „Snoro“ griūtis ją gerokai išgąsdino, nes ji ten laikė dalį savo santaupų ir dabar net nežinanti, ką daryti. „Sunku pasakyti, neduok dieve, jeigu prapultų tie pinigai, kai turi pagyvenęs žmogus šiek tiek pasitaupęs. Medicinos banke irgi turiu, palikau, nes galvoju, jeigu vienas griūna bankas, kitas neturėtų irgi griūti iš karto“, – kalbėjo moteris.
Ji teigė, kad „Snoro“ banke laikyta suma nėra didelė. „Aš tikiu tik tuo, kad nereikia visų pinigų laikyti viename banke, geriau po kelis šimtus atskiruose bankuose. Visi iš karto negali griūti. Aš taip ir dariau“, – sakė Alina, prisipažinusi, kad santaupų turi baimindamasi senatvės ligų.
Kitų bankų neieško
Lietuviško kapitalo Šiaulių banko klientai taip pat teigė neskubantys ieškoti kito banko. „Daug metų bendraujame ir kaip privatus klientas, kaip įmonė. Neketinu pasiimti savo pinigų. Tačiau manau, kad kažkiek „Snoro“ griūtis turės įtakos visos Lietuvos finansinei situacijai“, – sakė Vytautas.
Prie Šiaulių banko sutikta Zita tvirtino, kad ji nepasitiki valdžios vyrais, tik verslo partneriais, o pastarieji jau prieš daugiau nei dvejus metus įspėjo apie galimas „Snoro“ banko problemas. Pati moteris tvirtino turinti sąskaitas ne viename banke, todėl jaučiasi saugi.
„Nereikėtų laikyti visų pinigų viename banke, kaip kad važiuodami į kelionę vienoje vietoje niekada nelaikome visų dokumentų“, – įrodinėjo moteris.
18 metų savo verslą turinti Zita tikino bankuose indėlių neturinti, kadangi visos jos lėšos yra investuotos į verslą. „Koks kvailys laikys savo pinigus Lietuvoje bankuose? Pinigai turi cirkuliuoti“, – kalbėjo Zita.
Įrodinėja esantys tvirti
Iš banko išeinantis Šiaulių banko Vilniaus regiono vadovas Viktoras Budraitis nenorėjo prisistatyti, tačiau užkalbintas puolė karštai tikinti, kad jų klientams nėra ko bijoti. „Ne, jokių sunkumų nekils. Jeigu matėte paskutinius banko rezultatus, tai Šiaulių bankas tvirčiausias iš minimų bankų“, – teigė vienas iš Šiaulių banko vadovų.
V.Budraičio teigimu, yra kategorija žmonių, kurie turi santaupų, laiko indėlius ir seka naujienas – jeigu kokiame banke didesnės palūkanos, stengiasi migruoti. Tie galbūt ir puls savo pinigus pervedinėti iš vieno banko į kitą. „Bet tai nedidelė grupė žmonių, daugiausia – pensininkų, kurie turi nedideles santaupas. Jie labiausiai ir išsigąsta. Gaila, nes jie praras dalį palūkanų“, – tvirtino V.Budraitis.
Skandinaviškuose bankuose – ramybė
Vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių SEB banko klientai tvirtino po „Snoro“ griūties nerimauti nepradėję. Dauguma jų tvirtino esą įsitikinę, kad nukentėti gali tik tie, kurie būtent „Snore“ turėjo sąskaitas ir pinigų, kitiems baimintis kaip ir nėra ko. „Aš ten neturiu sąskaitos. Dėl kitų bankų nebaisu, nepulsiu išsiimti turimų pinigų. Noriu tik kortelę pasiimti“, – sakė į SEB banką skubėjusi Rūta.
Apie tai, kad nepajuto jokios baimės, kalbėjo ir kitas SEB banko klientas, nenorėjęs prisistatyti. Jis užtikrino neketinantis nuo šiol namuose laikyti daugiau grynųjų pinigų ir teigė labiau pasitikintis skandinaviškais bankais, negu lietuviškais, nes esą jie „negriūna taip dažnai“.
Panašiomis nuotaikomis dalinosi ir kiti šio banko klientai. „Striokas neturi būti masinis, nėra prasmės kol kas. Nemanau, kad vieno banko problemos paveiks visą finansinį Lietuvos sektorių“, – sakė Romas.
