Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Pokyčių krepšelio“ ministerijos baidosi: teks stabdyti reformas, skriausti kultūrą ir žemdirbius

Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis ir ministrai
Šaltinis: 15min
4
A A

Kitų metų biudžeto planavimas gali būti kaip reta įtemptas – ministerijos nežino, kur galėtų nusikirpti šimtamilijonines lėšas ir ar bent dalį jų atgaus atgal. Svarbioms programoms lėšų poreikis netgi didėja, o jei 600 milijonų taupymo planas taps realybe, galimas ir beprecedentis programų stabdymas ir etatų mažinimas. Vyriausybė bene smarkiausiai užsimojo prieš kultūrą, taip pat mažės parama žemdirbiams.

Pati Finansų ministerija anksčiau įvertino – jei Vyriausybės institucijos būtų efektyvios, būtų galima sutaupyti apie 18 mln. eurų. O „suneštinio“ pokyčių krepšelio dydis – 34 kartus didesnis. Tiesa, ministerija tikina, kad realus taupymas sieks 187 mln. eurų, o kita pinigų dalis atliks nuo besibaigiančių programų ir investicijų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad diržą turi veržti 20 proc. – dalį funkcijų planuojama permesti savivaldybėms, ŽŪM nepradės naujų ir stabdys dalį esamų investicinių projektų, netgi pastato remonto nebevykdys, o parama žemdirbiams – mažės.

Aplinkos ministerija tuo tarpu turi sutaupyti 7,3 mln. eurų, tačiau jos atstovai teigia, kad tai yra neįmanoma – renovacijos programai lėšų reikės daugiau, ši suma reikštų funkcijų ir darbuotojų atsisakymą, nors to neleidžia įstatymai.

Kultūros ministerijai tenkantis 17 mln. eurų lėšų nukarpymas yra toks, į kurį sutilptų nacionalinio operos ir baleto teatro, filharmonijos ir nacionalinio dramos teatro išlaikymas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas

„Tik įvykus biudžeto deryboms galėsime įvardinti, kurioms sritims finansavimas liks toks pats arba didės. Tai yra derybų objektas“, – 15min atsakė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

9 ministerijos lyg susitarusios slapukauja ir 15min neteikia informacijos: nei kiek biudžeto turi nukirpti, nei kur tą planuoja padaryti. Nurodoma, kad jos negali pateikti duomenų, nes dar nepasitarė su premjeru ir finansų ministru, nėra konkrečių skaičių, nors skaičiai konkrečiai buvo įvardyti joms pateiktuose raštuose. Tikinama, kad viskas paaiškės po derybų Vyriausybėje.

Ministerijų atstovai puse lūpų užsimena, kad Finansų ministerijos „pasiūlymas“ nusikirpti daugiau nei 600 milijonų eurų buvo sutiktas priešiškai – tokiems sutaupymams reikalingos analizės, kokių sričių ir veiklų atsisakyti, netgi darbuotojų atleidimams reikalingos išeitinės kompensacijos, kurios išlaidas biudžete padidintų.

Todėl gegužės 31 d. terminas buvo pradelstas ir sutaupymo planai Finansų ministerijai nepateikti, o šiuo metu ruošiamasi deryboms su finansų ministru ir Vyriausybe.

Lietuviai atrodo „pernelyg kultūringi“

Kultūros darbuotojai itin sunerimę dėl Vyriausybės planų – kultūros sričiai tenkanti sutaupymų našta yra viena didžiausių, kadangi 17 mln. eurų mažesnis ministerijos biudžetas reikštų ne tik bibliotekų ar muziejų uždarymus – gali tekti atsisakyti netgi ir didžiausių Lietuvos kultūros objektų.

Įdomu tai, kad Vyriausybės programoje buvo nurodyta priešinga kryptis – stiprinti sritį ir siekti pakankamo finansavimo, didinti finansavimą regionuose, siekti analogiškų atlyginimų kaip ir švietimo srityje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Budraitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martynas Budraitis

„Finansų ministerija nesibodėjo imtis priemonių prieš kultūrą, ir ypač – bibliotekas, norėdama sumažinti joms finansavimą“, – teigia Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis ir lygina, kad kitoms ministerijoms tenkanti taupymo dalis, lyginant su išlaidomis, yra mažesnė.

Jis stebisi oficialiu pagrindimu – esą Lietuva kultūrai išleidžia 1,8 proc. BVP, kai kitos ES šalys – 1 proc. BVP, taip nurodoma Vyriausybės Stabilumo programoje. Joje taip pat argumentuojama, kad žiūrovų skaičius teatruose ir klausytojų skaičius koncertuose nuo 2011 m. išaugo 60 proc.

„Iš kur tokie skaičiai, kai europiniai 2017 metų vasario mėnesio duomenys skelbia, kad latviai ir estai skiria kur kas didesnį BVP procentą kultūrai, nei Lietuva“, – stebisi M.Budraitis.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos vyriausybės išlaidos rekreacijai, kultūrai ir religijai yra vienos mažiausių Europoje ir nesiekia 1 proc. BVP.

M.Budraitis piktinasi, kad viešai apie kultūros sritį valdantieji kalba vienaip, o realūs veiksmai pasirodė priešingi.

„Kultūra, be abejo, niekada nėra pigi, ji ir negali būti pigi. Bet ji duoda tam tikrus dividendus, kurie finansininkams ir bankininkams turbūt sunkiai suvokiami“, – sako M.Budraitis.

Be to, Vyriausybė kiša ranką ir į atskirus fondus, prie kurių iki šiol prieigos neturėjo, tam inicijuojami įstatymų pakeitimai, leidžiantys finansavimą skirstyti tiesiogiai, nebūtinai jį nukreipiant vien kultūrai. Kultūros srities finansavimui, anot M.Budraičio, nebeliktų jokių saugiklių ir Vyriausybė galėtų vien savo nuožiūra lėšas skirstyti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Lietuvos nacionalinis dramos teatras

„Norima keisti 14 įstatymų, tokių kaip Kultūros rėmimo fondo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Klimato kaitos, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, Vaikų išlaikymo fondo ir t.t. Trumpai tariant, norima visiškai reguliuoti, kiek kam skirti, nepaliekant tam tikrų saugiklių“, – pabrėžia M.Budraitis.

Pavyzdžiui, Kultūros rėmimo fondo įstatyme norima keisti dalį, kuri skamba taip: „Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti“.

Kultūros ministerija savo pozicijos 15min nepateikė. Tačiau, 15min žiniomis, ministerija Vyriausybei atsakė nematanti galimybių mažinti esamo finansavimo.

„Visi mūsų planai kabo nežinomybėje. Kaip mes dirbam – planuojamės metus, du, tris į priekį, bet jau pripratome, kad planuojamės „va bank“, netgi nežinodami, ar turėsime finansavimą, ar ne. Tai šitaip vyko visus 20 metų nepriklausomybės metų ir nebuvo sukurta aiški sistema protingai planuoti ar numatyti kažkokius prioritetus“, – teigia teatro direktorius.

Jis pažymėjo, kad nuo pastatymo neatnaujintam teatrui verkiant reikia investicijų į renovaciją – sąskaitos už šildymą „kosminės“, o žiūrovai vilki paltus žiemą, arba alpsta vasarą.

Anksčiau 15min jau rašė apie Vyriausybės planus mažinti finansavimą bibliotekoms.

ŽŪM kirps 20 proc. – mažiau paramos, peržiūrės funkcijas

Žemės ūkio ministerijai 2018 m. asignavimus nurodyta sumažinti net 20 proc., lyginant su 2017 m., neįskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų. Šiemet ministerijos asignavimai siekia 1,04 milijardo eurų.

„Ministerija, siekdama prisidėti prie pokyčių krepšelio, pirmiausia numato įgyvendinti viešojo sektoriaus efektyvinimo iniciatyvas ir optimizuoti savo bei pavaldžių įstaigų vidaus procesus, mažindama bendras valdymo išlaidas: lėšas darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, prekėms, paslaugoms, mokymams, komandiruotėms ir pan.“, – 15min informavo ŽŪM atstovė Danguolė Starkuvienė.

Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje
Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje

Asignavimai bus mažinami šiemet baigiamų vykdyti priemonių ir valstybės investicinių projektų sumomis. Be to, numatoma nepradėti naujų ir stabdyti kai kurių investicinių projektų vykdymą iki bus baigta įstaigų funkcijų peržiūra – pvz., nebebus vykdomas planuotas ministerijos pastato remontas.

Dauguma ministerijų planuojamus išlaidų karpymus apgaubė paslapties šydu.

„Taip pat ministerija pasiūlė mažinti asignavimus valstybės pagalbos ir kitos nacionalinės paramos priemonėms bei pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos priemonėms, peržiūrint paramos mokėjimo principus, mažinant paramos dydžius ar intensyvumą“, – aiškina D.Starkuvienė.

Ji mini, kad numatoma kai kurias iš ŽŪM kuruojamų valstybinių žemės ūkio funkcijų perduoti savivaldybėms vykdyti kaip savarankiškas funkcijas. Tai esą leistų savivaldybėms plačiau vykdyti savarankiškąsias funkcijas, mažinti administracinę naštą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas.

Aplinkos ministerija: kaip bus su renovacija ir reformomis?

Aplinkos ministerijai (AM) prie pokyčių krepšelio nurodyta prisidėti 7,3 mln. eurų. Ministerija, nors buvo paprašyta, pasiūlymų, kur galėtų susimažinti savo išlaidas, Finansų ministerijai dar nepateikė ir šiuo metu vertina funkcijų efektyvumą, ieško „sprendimų veiklai optimizuoti“.

AM Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė aiškina, kad finansavimo poreikis didėja dėl vykdomų prioritetinių krypčių – daugiabučių renovacijos, teritorijų bendrojo plano, saugomų teritorijų, miškų reformos ir kitų. Todėl nusikirpti prašomas lėšas nėra galimybių.

„Mums nelabai buvo aiškus pats krepšelio sudarymo principas, todėl, kad ir mums reikalingos lėšos pokyčiams. Neaišku, kaip krepšelio lėšos po to būtų skirstomos. Tad visgi buvo susitarimas, kad bus derybos dėl kitų metų finansavimo, ir mes tuomet žiūrėsime“, – 15min teigia Vilija Augutavičienė.

Ji pažymi, kad, be neaiškumų, nurodytas ir neįmanomas tokių „apsikarpymų“ greitis – Finansų ministerija įvertinimus paprašė pateikti per kelias dienas. Esą fiziškai neįmanoma taip greitai įvertinti visas bendrąsias funkcijas, galimą optimizavimą ir sutaupymą visose srityse.

„Mums tai labai didelė suma. Jeigu per visą sistemą, neimant darbo užmokesčio, visos kitos išlaidos, įskaitant komunalines paslaugas, komandiruotes, ilgalaikį turtą, ryšio paslaugas, tarptautinius mokesčius, kanceliarines prekes, sudaro 6,8 milijonus, o mums dabar reikia sumažinti 7,3 mln. eurų. Tai reiškia, kad mes be struktūrinių pokyčių nieko negalime sumažinti“, – pažymi V.Augutavičienė.

O struktūriniai pokyčiai reikštų darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimą, struktūrų naikinimą – tam reikia labai aiškiai išnagrinėti funkcijas, pagrįsti, vertinti, kokios turi išlikti, o kurios funkcijos yra perteklinės.

123rf.com nuotr./Atleidimas iš darbo
123rf.com nuotr./Atleidimas iš darbo

„Negalime taip staigiai pasakyti, kad vat šitą skyrių, padalinį ar įstaigą mes mažiname, negalima taip paimti ir automatiškai nurėžti“, – teigia ji.

AM atstovė teigia matanti viziją, kaip būtų galima sutaupyti, tačiau ji nėra taip greitai įgyvendinama, tam reikia įstatymų pakeitimų ir detalių vertinimų, darbuotojų išeitinių kompensacijų planavimo ir tai nėra „padaroma per šiuos metus“.

„Jeigu būtų priimtas miškų įstatymas – tai vienoks būtų mūsų biudžetas, jeigu jis nebūtų priimtas – jau kitoks. Toliau saugomų teritorijų visa reforma – vėlgi susijusi su įstatymų pakeitimais. Jeigu jie nebus priimti, tai mes taip, idėjų ir pasiūlymų turime, bet jei įstatymas nebus priimtas, mes nieko negalime sutaupyti“, – užmojais stebisi V.Augutavičienė ir mini, kad planuojama sujungti Aplinkos apsaugos fondą su Aplinkos projektų valdymo agentūra, bet ir šis žingsnis – nuo kitų metų.

Ji taip pat mini galimybę dalį funkcijų pavesti savivaldybėms arba nevyriausybinėms organizacijoms, galbūt verslui. AM vertina pavaldžias įstaigas, kurios funkcijos ministerijai nėra būdingos ar perteklinės. Pasak jos, AM ir taip nebeturi „jokių programų, išskyrus specialiąsias programas“.

Finansų ministerija: „realiai“ reikės sutaupyti 187 mln. eurų

Nors pokyčių krepšelio, kurio lėšos 2018 metais bus paskirstytos Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, dydis sudaro 615,7 mln. eurų, „iš jų realiai ministerijoms teks sutaupyti 187,3 mln. eurų, o ne visus 616 mln. eurų“, 15min informavo Finansų ministerija.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Sadeckas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Sadeckas

„187,3 mln. eurų ministerijos turėtų surasti peržiūrėdamos savo vykdomą veiklą ir atsisakydamos neprioritetinių, mažiausią poveikį turinčių priemonių arba mažindamos jų finansavimą. Taip pat ministerijos skatinamos ieškoti, kur sutaupyti, peržiūrint savo veiklos efektyvumo rodiklius, darbuotojų skaičių, išlaidas skiriamas prekėms bei paslaugoms“, – teigia finansų viceministras Darius Sadeckas.

Likusi pokyčių krepšelio suma subyrės iš 2017 m. ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų, tad šių lėšų tam ministerijoms natūraliai nebereikės. O taip pat ši suma susidarys ir iš numatomo 2018 m. pajamų prieaugio, aiškina Finansų ministerija.

D.Sadeckas tikina, kad „Pokyčių krepšelio“ lėšos – visi 616 mln. eurų vėliau bus paskirstytos ministerijoms atgal – lėšos teks 2018 m. prioritetinius darbus ir anksčiau prisiimtus įsipareigojimus vykdančioms ministerijoms. Dėl konkrečių sumų atskiriems veiksmams ir projektams – „vyksta diskusijos“.

Ministerijos slepiasi

Dauguma ministerijų planuojamus išlaidų karpymus apgaubė paslapties šydu – dauguma jų mini, kad konkretūs skaičiai ir priemonės paaiškės po pasitarimų su finansų ministru ir premjeru.

Susisiekimo ministerija įvardijo, kad indėlis į pokyčių krepšelį sieks 6,4 mln. eurų, tačiau ministerija dar nėra galutinai nusprendusi dėl asignavimų sumažinimo konkrečiose srityse. Finansų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija tokias priemones buvo prašiusios pateikti iki gegužės 31 d.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdininkas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdininkas

Sveikatos apsaugos ministerija irgi neturi ką pasakyti. „Niekam ne paslaptis, kad Lietuva nėra turtinga šalis ir didesnio finansavimo reikėtų beveik visoms sritims. Ne išimtis ir sveikatos apsauga, sričių, kurias reikėtų tobulinti, yra daugybė, tai priklauso nuo finansavimo, esamų prioritetų, veiklos optimizavimo ir daugelio kitų dalykų. Dabartinė vadovybė siekia visas lėšas panaudoti kuo efektyviau, tad šiuo metu vyksta vertinimai ir skaičiavimai, kaip kuo optimaliau paskirstyti ir panaudoti lėšas. Baigus šiuos vertinimus galėsime pateikti daugiau informacijos“, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius patvirtino, kad šiemet biudžeto planavimas vyksta kitaip nei buvo įprasta – kaupiamos lėšos konkretiems pokyčiams.

„Apie mažinimą kol kas nėra ką daug pasakyti – konkretūs skaičiai ir sritys paaiškės po pasitarimų su premjeru ir Finansų ministerija, – teigia K.Vaitkevičius. – Reikėtų pabrėžti, kad optimizuojant veiklą ir valdymo sritis taupomos lėšos bus skiriamos konkrečių pokyčių ir projektų įgyvendinimui, atsižvelgiant į Vyriausybės ir ministerijos nustatytus prioritetus“.

Tačiau kokiems prioritetams ir kokios lėšos bus skiriamos kitąmet, ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė kol kas nutyli. Premjeras Saulius Skvernelis yra ne kartą užsiminęs, kad bus siekiama mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę apsaugą. Vyriausybė yra apsibrėžusi net 33 prioritetines priemones, kurioms teks krepšelio lėšos.

Seimas laukia biudžeto „apmatų“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 15min patikino, kad kol kas Seime būsimo krepšelio principai nėra detaliau pristatyti ir laukiama biudžeto projekto.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

„Tiesą sakant, su Finansų ministerija mes tik preliminariai esame aptarę, kada ir kaip mums, komitetui, bus pateiktas biudžeto projektas arba apmatai tam tikri. Detaliau nesame kalbėję, girdėjome apie tą krepšelio principą tokį. Neturiu nuomonės nei už, nei prieš, kol nesame detaliau nesusipažinę, tai tikiuosi, kad bus proga detaliau padiskutuoti“, – teigė S.Jakeliūnas.

Jis pažymėjo, kad bendros valstybės išlaidos kitąmet didės maždaug puse milijardo eurų, „tačiau ne visoms sritims“.

„Kol kas aktyviai tame procese nedalyvaujame ir paliekame Finansų ministerijai parengti ir pateikti tuos siūlymus tiek ministerijoms, tiek komitetui“, – teigė jis.

Ministerijų „riebalų“ sankaupos – vos 18 mln. eurų

Pati Finansų ministerija yra įvertinusi teoriškai galimus sutaupymus, jei Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos suefektyvintų savo veiklas – įvertinta suma siekia 18,1 mln. eurų. Palyginimui, „pokyčių krepšelio“ dydis vien ministerijoms – 34 kartus didesnis.

Pagal šiemet atliktą Finansų ministerijos analizę, daugiausiai sutaupyti būtų galima socialinės apsaugos ir darbo ministro srityje – 6,2 mln. eurų, taip pat teisingumo ministro valdymo srityje (2,7 mln. eurų) ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje (1,7 mln. eurų)

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką