„Šiuo metu kuriamas centralizuotas elektroninių sukčiavimų tyrimo centras Lietuvos policijoje su stipriu analitiniu branduoliu Lietuvos kriminalinės policijos biure ir penkiais dideliais tyrimo centrais didžiosiose Lietuvos apskrityse“, – skaitmeninio saugumo forumo spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo A. Paulauskas.
„(Centras – BNS) leis plačiau pamatyti vaizdą ir turbūt labiau į ikiteisminius tyrimus nukreipti ne į kiekvieno atskiro atvejo tyrimą, o į pačio kaip fenomeno tyrimą ir į nusikalstamų tinklų nustatymą ir į jų išskaidymą, kas duotų ženkliai didesnį efektą ateityje“, – pridūrė jis.
Policijos vadovas pabrėžė, kad pernai 7 proc. sumažėjo elektroninio sukčiavimo atvejų. Jis taip pat pridūrė, kad policija nepastebėjo didesnio sukčių aktyvumo gyventojams balandį atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis pabrėžė, kad pastaraisiais metais sukčiavimų skaičius sparčiai augo, tačiau institucijų priemonės leido situaciją stabilizuoti.
„Sukčiavimo atakų mastas Lietuvoje ženkliai auga, bet bendras valstybės institucijų ir verslo atsakas duoda reikšmingus rezultatus. Nežiūrint į mastų išaugimus, 2024 ir 2025 metais gyventojų patirti nuostoliai išliko stabilūs – po 20 mln. eurų. Tačiau apsaugotų lėšų suma per metus išaugo beveik tris kartus – nuo 15 mln. eurų 2024 metais iki 40 mln. eurų 2025 metais. Tad jeigu ne pritaikytos papildomos priemonės, jau kalbėtume apie 60 mln. prarastų eurų“, – spaudos konferencijoje sakė A. Varnelis.
„Statistika būtų dar liūdnesnė, jeigu mobiliųjų ryšio operatorių apsaugos sistemos neblokuotų milijoninio skaičiaus telefoninių skambučių bei SMS žinučių su apgaulingomis nuorodomis. Todėl tai rodo, kad koordinuotas veikimas, technologiniai sprendimai ir bendras atsakas jau leidžia reikšmingai stabdyti sukčius“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad šiemet sukčiai jau bandė pasisavinti 11 mln. eurų, tačiau didžiajai daliai atvejų bankai užkirto tam kelią.
„Pirmą ketvirtį buvo bandoma pavogti sukčiavimo būdu 11 mln. eurų, trys ketvirtadaliai buvo užkardyti finansinių institucijų. Tai rodo vieną dalyką – kad finansinio sukčiavimo prevencija veikia“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad apie 90 prokurorų specializuojasi finansinių sukčių tyrimuose.
Ji pridūrė, kad nuo pernai kovo teismai nuteisė 285 asmenis dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje.
„Iki šios dienos teismui jau yra perduotos 246 baudžiamosios bylos, teismai išnagrinėjo 219 baudžiamųjų bylų, 578 asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais, teismai nuteisė 285 asmenis dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje. Nukentėjusiems priteista bemaž 1,7 milijono eurų žalos atlyginimui“, – sakė generalinė prokurorė.
Pasak jos, šiais metais pradėta tūkstantis, o pernai – virš trijų tūkstančių tokių ikiteisminių tyrimų.
Ji pabrėžė, kad ištirti tokias nusikalstamas veikas yra sudėtinga, nes finansiniai sukčiai neretai gyvena ne Lietuvoje.
„Labai sudėtinga ištirti tokias nusikalstamas veikas, nes asmenys, kurie vykdo šiuos nusikaltimus, daugiausia būna užsienio šalyse, o asmenys, kurie atvyksta paimti pinigų iš nukentėjusiųjų asmenų, dažniausiai būna net ne Lietuvos piliečiai ar net negyvenantys Lietuvoje“, – sakė N. Grunskienė.
N. Grunskienė pabrėžė, kad prokuratūros tikslas taip pat yra bausti organizuotas nusikaltėlių grupes, o ne pavienius finansinius sukčius.
„Mūsų tikslas yra nustatyti, kaip jau minėjau, organizuotas tyrimą tarp organizuotų grupių. Kaip pavyzdį galiu pasakyti – atliekamas yra vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame sujungti 47 ikiteisminiai tyrimai. (...) Tas darbas vyksta, jis pakankamai sudėtingas, bet rezultatų turime“, – aiškino N. Grunskienė.
Lietuvos bankui (LB) vasarį pasiūlius pluoštą priemonių, kurios turėtų stiprinti kovą su finansiniais sukčiais, Finansų ministerija gegužės pradžioje svarstymui pateikė tai numatančias įstatymų pataisas.
Pagal LB siūlymą finansų įstaigoms kilus įtarimų dėl sukčiavimo siūloma leisti laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, o nustačius sukčiavimą jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam žmogui.
