-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Politikai taikosi į uosto milijonus

52 milijonus litų – tokią sumą ketinama paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kad būtų užlopytos kitos valstybės biudžeto spragos. Ši suma sudarys apie pusę šių metų uosto direkcijos pelno.
Uosto vadovybei nepatinka Vyriausybės planai atimti pusę pelno.
Uosto vadovybei nepatinka Vyriausybės planai atimti pusę pelno. / „Klaipėdos Smeltės“ nuotr.

Pasak direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiuo metu Vyriausybė planuoja naują kitų metų biudžetą ir galvoja, kaip ir kieno sąskaita užkaišioti susidariusias skyles. „Paruoštas įstatymo projektas, pagal kurį iš valstybės įmonių būtų paimama 50 proc. pelno. Kadangi uosto direkcijos pelnas preliminariai planuojamas daugiau kaip 100 milijonų litų, biudžeto pajamų skiltyje jau yra numatyti 52 milijonai iš uosto biudžeto“, – pasakojo E.Gentvilas.

Tektų kreiptis į bankus

Valstybei priklausantis uostas  iš savo pinigų įgyvendina Vyriausybės programoje numatytas priemones, tam ir skiria savo pelną – tvarko krantines, gilina uostą, finansuoja kitus darbus.

„Tačiau dabar prioritetai keičiasi, pinigai paimami valstybinių priemonių įgyvendinimui, pensijoms ir panašiai. Žinoma, direkcija turės pakankamai argumentų, kad ne 50 procentų būtų paimta, o mažiau“, – generalinis direktorius nusiteikęs su Vyriausybe dar pasiderėti. Šiuo metu uosto gaunamos pajamos – rinkliavos, žemės mokestis – neapmokestinamos pelno mokesčiu. E.Gentvilas teigė, kad jei būtų paimta tam prilygstanti suma, apie 20 mln. litų, uostas būtų pajėgus kitąmet iš savo pelno vykdyti investicinę programą, kuris bus labai plati. Pritrūkus lėšų, anot E.Gentvilo, jų tektų skolintis bankuose.

"Esame stipri įmonė, pajėgi skolintis, bet ar tai protingas sprendimas spręsti rinkimų klausimus, šioje vietoje padedu klaustuką“, – abejonių neslėpė E.Gentvilas.

Jei paimama 50 procentų, tuomet kitoms programoms įgyvendinti turėsime belstis į komercinių bankų duris. Galbūt tai normali praktika, nesakau, kad tragedija“, – abejonių neslėpė E.Gentvilas.

Pasak vadovo, visos uosto vykdomos investicijos pasiteisina su kaupu – sutvarkius krantines, vykdant kitus darbus, gerėja uosto kompanijų rezultatai, didėja krovinių srautai. Pernai uosto kompanijos į valstybės biudžetą sumokėjo 110 milijonų litų pelno mokesčio. Sustabdžius investicijas, kompanijų rezultatai neabejotinai nukentėtų, mažiau pajamų gautų ir biudžetas.

Rekordiniai rezultatai

Pasak uosto finansininko Martyno Armonaičio, uosto direkcija šiuo metu yra pasirašiusi rangos sutarčių už kone pusę milijardo litų, iš jų darbų atlikta už 109 mln. Lt.

„Liko darbų už 380 mln. Lt, iš kurių 258 mln. Lt nuosavos lėšos, 122 mln. Lt – Europos Sąjungos. Darbus reikia atlikti iki 2013 metų. Jei mums liks po 50 mln. Lt per metus, akivaizdu, kad papildomų lėšų reikės ieškoti bankuose arba prašyti to paties biudžeto, kad skirtų asignavimus“, – sakė finansininkas. Neturint iš ko finansuoti projektų, nebūtų galima panaudoti ir ES paramos.

Sėkminga, 30 mln. tonų jau perkopusi šių metų krova, atsispindi uosto kišenėje. Per spalio mėnesį uosto direkcija gavo 12,8 mln. Lt pajamų, tai antras visų laikų rezultatas. Per 10 mėnesių uosto kišenė pasipildė 122 mln. Lt, tai kone penktadaliu daugiau nei pernai. Susumavus trijų ketvirčių rezultatus, uosto pelnas pasiekė kone 70 mln. Lt. Tai rekordinis metinis rezultatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius