„Daugelyje aplinkinių ir net skurdesnių valstybių MMA yra didesnė negu 300 eurų, todėl Lietuva, nenorėdama pasirodyti prastesne suskubo padidinti MMA“ , – kalbėjo P. Gylys.
Anot jo, MMA didinimas 35 litais neturėtų sudaryti didelių problemų smulkiesiems verslininkams, tačiau konfrontacija su Rytų šalimis gali daryti tam įtaką.
P. Gylio teigimu, MMA didinimui iki 1509 Lt. resursų yra, net nepamirštant, kad smulkiesiems verslininkams tai padaryti sunkiau.
„Smulkieji verslininkai ir profesinės sajungos buvo užklupti netikėtai, tačiau suma nėra didelė, todėl probemų neturėtų būti. Deja, esame įsivėlę į šaltąjį karą, kurio pirmąsias pasėkmes jau spėjome pajusti. Tai gali tapti kliūtimi įgyvendinant projektą, MMA padidinti 35 litais. Tačiau surasti 5 mln. iš valstybės biudžeto, neturėtų būti sunku. Vis dėlto reikia pripažinti, kad MMA Lietuvoje yra gėdingai mažas. Juk prieš rinkimus buvo žadančių, jog jis sieks 1509 Lt.“ , – mintis dėstė ekonomikos daktaras.
P. Gylio teigimu, MMA didinimui iki 1509 Lt. resursų yra, net nepamirštant, kad smulkiesiems verslininkams tai padaryti sunkiau.
„Mūsų darbo užmokesčio dalis BVP yra viena mažiausių Europoje, kaip ir biudžeto dalis nacionaliniame produkte. Darbo užmokesčio ir biudžeto dalį galime didinti, bet kolkas neturime tokio politinio elito, kuris mąstytu strategiškai. Šveicarijoje darbo užmokesčio dalis sudaro 60 proc. o pas mus tik 40 proc. Galite įsivaizduoti kokie yra rezervai. Aš dar kartą pabrėžiu, kad ne visiems būtų lengva tai padaryti, tačiau didysis verslas yra šiek tiek prispaudęs politikus ir naudodamasis smulkiuoju verslu daro viską, kad jiems liktų kuo daugiau, o darbo užmokesčiui kuo mažiau. Taip pat jie nelinkę mokėti mokesčių. Mūsų mokesčių našta 27 proc. nuo BVP, žemiausia ES. Deramų mokesčių nemoka patys stipriausi“, – sakė P. Gylys.
Pasak ekonomisto, mokestinė našta galėtų būti diferencijuojama smulkiesiems ir didiesiems verslininkams.
„Žinoma, nereikia skriausti stambiojo verslo, bet jeigu bankai moka kelis tūkstančius litų per metus, o pelnai siekia apie milijardą, tampa akivaizdu, jog jie neprisideda prie viešųjų poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad nepasiturintieji išlaiko valstybę, o turtingieji visiškai nenori to daryti, o elitas apsimeta negirdįs ką sako ekonomistai“ , – kalbėjo P. Gylys.
