Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jis neva parengtas atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos kainas, mat paskutinį kartą gamtos išteklių mokesčio tarifo dydis buvo nustatytas 2006 metais.
Siūloma mokesčio už naudingąsias iškasenas, mokesčio už požeminį ir mineralinį vandenį tarifą padidinti du kartus, nes šiuo metu jis esąs nepagrįstai mažas – vos 1 proc. nuo gamtinių išteklių pardavimo kainos.
Manoma, kad priėmus įstatymo projektą valstybės biudžetas papildomai gautų apie 20 mln. litų pajamų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2007 metais valstybės biudžetas gamtinių išteklių mokesčio surinko daugiau nei 8 mln. litų, o pernai 20 mln. litų, nors buvo planuota surinkti tik 17 mln. litų.
Gamtinių išteklių perdirbėjai aiškina, kad dvigubai padidėjęs mokestis skaudžiai smogs ir taip sunkiai besilaikančiam verslui. Mat didžioji dalis su gamtiniais ištekliais dirbančių Lietuvos įmonių yra susijusios su statybų verslu, kuriam sustojus nereikalingos ir statybinės medžiagos.
UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir ko“ generalinis direktorius Valentinas Lukoševičius LŽ patikino, kad padidėjus gamtinių išteklių mokesčiui stengsis nebranginti bendrovės parduodamo mineralinio vandens.
Verslininkai pabrėžia, kad tokiu metu didinti mokesčius būtų pragaištinga, ir tikina, kad dėl dar labiau sumažėjusio pardavimo valstybė ne tik nesurinks planuotų lėšų, bet ir pastūmės į bankrotą ne vieną įmonę.
Nuo 1 iki 5 procentų
Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė LŽ aiškino, kad valstybinių gamtinių išteklių tarifai yra gana maži, palyginti su kitomis ES šalimis ir JAV. Pasak pašnekovės, šis mokestis turėtų sudaryti apie 5 proc. išteklių pardavimo kainos, gavybos arba rinkos kainos. „Šiuo metu gamtinių išteklių mokestis siekia vos 1 proc. pardavimo kainos. Šį mokestį kiekviena šalis nustato pagal tai, kaip ji saugo savo išteklius, kiek jų turi, atsižvelgdama į išteklių kokybę, kokios galimybės gauti tam tikrų išteklių iš kitų šalių. Jei kitose šalyse tie ištekliai yra pigesni, juos gali ten ir įsigyti, nes kiekviena šalis stengiasi taupyti savus gamtinius išteklius“, – dėstė ji.
Anot V.Kalesinskienės, Lietuvoje išteklių nėra daug. „Pakankamai turime dolomito, taip pat gana gausūs žvyro ištekliai, mažai turime kvarcinio smėlio. Nejaučiame vandens išteklių stygiaus. Kitose šalyse požeminio vandens stygius ypač juntamas, naudojamas netgi išvalytas paviršinis vanduo, tad gamtinių išteklių mokesčiai tose šalyse yra kur kas didesni. Mūsų krašte siūloma nedidinti tarifo tik vandeniui, kuris vartotojams yra tiekiamas per centralizuotą sistemą. Taip vengiama didinti mokesčių naštą gyventojams bei pramonei“, – pasakojo V.Kalesinskienė.
Augs savikaina
Durpių gavyba bei jų mažmenine ir didmenine prekyba užsiimančios UAB „Sulinkiai“ direktoriaus pavaduotoja Lina Barškėtienė LŽ pasakojo, kad norėdama padidinti produktų pardavimą įmonė turės didinti durpių gavybą, o dvigubai pakeltas mokestis per krizę gerokai apsunkins padėtį. Pasak jos, kol kas durpių pardavimas nėra sumažėjęs, tačiau jaučiamas klientų atsargumas. „Pirkėjai nebeužsisako durpių ateičiai, kaip anksčiau. Nesumažėjo mūsų produkcijos paklausa ir užsienio šalyse, tačiau kilo transporto problemų, nes jam nėra atgalinių krovinių. O mokesčio didinimas atsilieps produktų gavybos savikainai. Dėl to turėsime arba dirbti, gaudami mažesnį pelną, arba kelti kainas klientams. Tačiau šiuo metu kelti kainas būtų labai nelogiška, nes prarasime klientus“, – samprotavo L.Barškėtienė.
Bendrovė apie 80 proc. produkcijos parduoda Vakarų šalyse. Kadangi produkcija yra labai specifinė, pasak pašnekovės, kol kas su konkurenciniais sunkumais nesusiduriama.
Spausis darbuotojų sąskaita
UAB „Talvita“ direktorė Otilija Putvinskienė LŽ patikino, kad mokesčių didinimas šiuo metu verslui atsilieps itin neigiamai, mat bendrovės pagrindinė veikla – karjerų eksploatavimas yra tiesiogiai susijusi su statybomis.
„Kadangi statybos yra sustojusios, mūsų produkcijos pardavimas krito maždaug dviem trečdaliais, sumažėjo kasyba. Matyt, valstybė pinigų nesurenka, tai nusprendė padidinti mokesčius. Bet jau yra daug nesėkmingų mokesčių didinimo pavyzdžių, kurie akivaizdžiai rodo, jog kuo labiau keliami mokesčiai, tuo mažiau surenkama pinigų į valstybės biudžetą. Vyriausybė nuolat lygina mūsų ir kitų ES šalių mokesčius, bet tik ne pajamas. Tas jos noras ant šlubo arklio nujoti į dangų yra ir tikriausiai visada bus. Tačiau jau girdime, kad ES šalys pradeda atsigauti, nes dedamos didžiulės pastangos padedant verslui išsilaikyti. Mūsų krašte viskas daroma priešingai – atrodo, stengiamasi, kad viskas sustotų galutinai“, – piktinosi bendrovės direktorė.
Kadangi produkcijos paklausa yra smarkiai kritusi, pasak O.Putvinskienės, didinti jos kainos nėra prasmės, o kompensuoti padidėjusias išlaidas reikės. Ji patikino, kad bendrovė norėdama išsilaikyti bus priversta taupyti darbuotojų sąskaita.
„Jau dabar vienas mūsų padalinys dirba tik 4 dienas per savaitę, tą patį turės daryti ir kitas padalinys. Mažinome ir darbuotojų atlyginimus, teko dalį darbuotojų atleisti darbdavio iniciatyva ir dėl to išmokėti jiems didžiules išeitines pašalpas. Viskas, kas mums lieka daryti, - trumpinti darbo savaitę“, – samprotavo ji.
O.Putvinskienė pabrėžė, kad gamtinių išteklių mokesčių didinimas tik dar labiau pablogins verslo padėtį. „Suprantu, kad milijonais tas mokestis nepakils, tačiau dabar mums brangus kiekvienas litas“, – sakė bendrovės direktorė.
Ar brangins – neaišku
UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir ko“ generalinis direktorius Valentinas Lukoševičius LŽ patikino, kad padidėjus gamtinių išteklių mokesčiui stengsis nebranginti bendrovės parduodamo mineralinio vandens. Anot jo, šio mokesčio brangimas turės neigiamos įtakos ir teks iš naujo įvertinti produktų savikainą, reikės ieškoti kitų kompensavimo būdų.
V.Lukoševičius pasidžiaugė, kad kol kas bendrovės parduodamo vandens paklausa nesumažėjo ir prekyba dėl sunkmečio nesutriko. „Kainų nekėlėme nuo pernai ir artimiausiu metu neketiname to daryti, nes siekiame išlaikyti pirkėjus. Taip pat 5-10 proc. produkcijos eksportuojame į užsienį, paklausa išliko ta pati, o kai kuriose šalyse netgi padidėjo“, – dėstė jis.
Kitų lietuviško mineralinio vandens gamintojų – Baltijos mineralinių vandenų kompanijos, bendrovių „Neptūno vandenys“ ir „Druskininkų rasa“ – vadovų nuomone, gamtinių išteklių mokesčio didinimas neabejotinai atsilieps mineralinio vandens savikainai. Ar bendrovės brangins produkciją ir kiek, jie negalėjo pasakyti.
