Neva vėliau investuotojams būtų galima pasiūlyti daugiau mokesčių lengvatų, todėl jie plūstų nenutrūkstamu srautu, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Bet kol kas savivaldybės įrodė mokančios tik leisti Europos Sąjungos (ES) ir mokesčių mokėtojų pinigus, o ne rasti investuotojų.
Prieš kelerius metus pompastiškai pristatytą Šiaulių pramonės parko (53 ha) projektą galima vadinti žlugusiu: investuota per 38,4 mln. litų, o neveikia nė viena įmonė. Savivaldybė prie projekto prisidėjo pasiskolintais 20 mln. litų. Antrajame etape numatyta į infrastruktūrą investuoti dar 34,5 mln. litų. Savivaldybės dalis menkesnė – 1,7 mln. litų.
Į Naujosios Akmenės pašonėje esančią per 34 hektarų teritoriją investuota tik 1,13 mln. litų. Savivaldybė prie techninio projekto prisidėjo tik 225 tūkst. litų. Daugiau pinigų nebuvo skiriama, nes Ūkio ministerija 2009 metų pradžioje nutarė, jog akmeniškių projektas nebus finansuojamas, todėl jis pateko į rezervą.
Marijampolės savivaldybė 2006–2007 metais iš 35 savininkų nupirko 65 hektarus žemės ir joje ėmė kurti pramoninę zoną – tam išleista per 4,5 mln. litų biudžeto lėšų.
Dar vienas – Kėdainių pramoninis parkas šiandien taip pat stovi beveik tuščias. 56 ha sklype baigiamas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Kone Lietuvos centre įsikūręs parkas jau kainavo apie 13 mln. litų. Antrajame etape į infrastruktūrą žadama investuoti dar 7 mln. litų.
Panevėžio pramonės parke į žemę ir joje atliktus darbus investuota apie 20 mln. litų. Iš jų apie 7 mln. litų – iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.
Alytuje rasti 4 investuotojai, ketinantys sukurti apie pusantro šimto darbo vietų. Šiame parke darbai kainavo apie 21 mln. litų.
Lietuvoje šiuo metu iš tikrųjų veikia tik Klaipėdos ir Kauno LEZ.
