Ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį darbo užmokestis privačiame sektoriuje augo sparčiau nei trečiąjį ketvirtį – atlyginimų prieaugis paspartėjo nuo 1 proc. iki 2,3 proc. Artimiausiu metu užmokesčio rodikliams privačiame sektoriuje įtakos turės tiek palankūs (t.y. vidutinio darbo užmokesčio augimą skatinantys) veiksniai, tiek ir nepalankūs (t.y. vidutinio darbo užmokesčio augimą slopinantys) veiksniai. Iš vienos pusės, dėl nepalankių išorės tendencijų Lietuvos ūkio augimas sulėtėjo, o sumažėjęs užsakymų lygis bei lėtesnės gamybos apsukos neigiamai veiks atlyginimų rodiklius.
Negana to, atlyginimų augimą ir toliau ribos didelis nedarbas – 13,9 proc. siekiantis nedarbas liudija apie didelę darbo jėgos pasiūlą bei ribotas įsidarbinimo galimybes, kas neleis stebėti žymaus atlyginimų prieaugio privačiame sektoriuje. Pramonininkai mato, kad artimiausiu metu privačiame sektoriuje ir toliau stebėsime nuosaikų darbo užmokesčio augimą, tačiau didžiąja dalimi atlyginimai bus keliami selektyviai – atlyginimų prieaugio pirmiausiai sulauks aukštą pridėtinę vertę kurianti darbo jėga (kurios šiuo metu itin trūksta), bei darbuotojai, dirbantys įmonėse, kurių gamybos apimtys bei pelningumo lygis nenukentėjo nuo užsienio paklausos sumažėjimo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta didžiausių Lietuvos gamintojų apklausa rodo, kad pirmąjį 2012 m. ketvirtį didžioji respondentų dalis (78 proc.) darbo užmokesčio keisti neketina, o atlyginimų didinimą planuoja 21 proc. didžiausių gamintojų.
Atlyginimų fronte didelį nerimą ir toliau kelia augantis darbo užmokestis viešajame sektoriuje iš skolintų pinigų – viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla penkis ketvirčius iš eilės, o darbo užmokesčio prieaugio tempas nuolatos spartėja ir yra gerokai didesnis nei privačiame sektoriuje. Ilgą laiką kylantys valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimai jau turi realių pasekmių valstybės finansams – Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. trečiąjį ketvirtį viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas sudarė 2,2 mlrd. Lt ir buvo 62,5 mln. Lt. (arba 2,9 proc.) didesnis nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo augimą iš esmės lėmė spartus vidutinio darbo užmokesčio prieaugis valstybės tarnautojams, tuo tarpu kai vidutinis darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje iš esmės nepakito (trečiąjį 2011 m. ketvirtį paaugo 0,1 proc.).
Kylantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai jau realiai didina biudžeto išlaidas bei blogina šalies viešųjų finansų padėtį. Turint omeny sulėtėjusį Lietuvos ūkio augimo tempą, besitęsiančius neramumus pasaulio finansų rinkose (kurie lemia brangų valstybės skolinimąsi, svyruojantį ties grėsminga 7 proc. riba), reikšmingą 2011 m. valstybės biudžeto plano neįvykdymą, valstybinio sektoriaus darbo užmokesčio fondo didėjimas kelia nerimą. Netvarus valstybės išlaidų augimas galiausiai yra perskirstomas privačiam sektoriui – kylančių mokesčių tarifų bei naujai įvedamų mokesčių forma, kurių būtų galima išvengti. Palyginimui – 2012 m. biudžete numatytos pajamos iš nekilnojamo turto mokesčio siekia 17 mln. Lt, o kylantys valdininkų atlyginimai trečiąjį 2011 m. ketvirtį mokesčių mokėtojams papildomai kainavo 62,5 mln. Lt. Darytina išvada, kad kontroversiškai vertinamo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas būtų nereikalingas, jeigu valdininkų atlyginimai nedidėtų arba bent didėtų lėčiau.
