Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 30d. 10:40

Darbdavių organizacijos vėl protestuoja prieš minimalios algos didinimą

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Darbdavių organizacijos ragina Trišalę tarybą susilaikyti nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) svarstymo rinkimų išvakarėsi ir svarbiausia, tebetvyrant neapibrėžtumui dėl pandemijos padarinių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak jų, MMA klausimas neturėtų būti svarstomas likus mažiau nei porai savaičių iki rinkimų, nes taip jis yra politizuojamas.

Tokią poziciją išsako darbdavių organizacijos – asociacija „Investors' Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Žemės ūkio rūmai.

Teigiama, kad verslas, kaip ir visa ekonomika, šiemet yra paveiktas Covid-19: planuojamas BVP nuosmukis -1.5%, stebime ribotą eksporto rinkų atsigavimą. Tebeturime paskelbtą ekstremalią situaciją, o Užimtumo tarnybos duomenimis, bedarbystė jau siekia 14,3 proc., kai, palyginti, praėjusių metų rugsėjo mėnesį buvo 8 proc.

Nors pandemijos sąlygomis šalies ūkio rezultatai, palyginti, geri, teigia pramonininkai, tai iš dalies pavyko valstybės skolos didinimo sąskaita. Verslo likvidumo priemonėms (nuomos subsidijoms, mikroįmonėms ir t.t.) bei tiesioginėms išmokoms vartojimo lygiui palaikyti (pensininkams, gydytojams ir t.t.) buvo išdalinti milijardai eurų. Vadinasi, „bazė“, nuo kurios siūloma skaičiuoti kitų metų MMA, yra netinkama ir klaidinga. Rekordinės valstybės skolos didėjimas bus stabdomas ir teks mokėti už skolos aptarnavimą.

Labiausiai pandemijos paveiktų sektorių darbdaviams bet koks MMA padidinimas gali sąlygoti jų išlikimo klausimą. Rugpjūčio mėn. duomenimis, yra per 62 tūkst. įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Pavyzdžiui, viename iš labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 000 darbuotojų ir pusė sektoriaus iki kito sezono neatsidarys. Restoranai balansuoja ties išgyvenimo riba, nes jau dabar apyvartos krito 30 proc., verslo viešbučiuose – 6 proc. užimtumas. Transporto sektoriuje jau dabar stebimas tiek apdraustųjų tiek mažų įmonių skaičiaus mažėjimas. O komandiruojamiems darbuotojams MMA pakiltų dar labiau, nes jiems taikomas minimalaus atlyginimo koeficientas (koef. 1,65 prie MMA).

Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visas prastovų kompensavimo mechanizmas yra susietas su MMA dydžiu, o situacija dėl pandemijos masto išlieka neprognozuojama. Jeigu kitąmet vėl daug darbuotojų atsidurs prastovose, dėl didesnės MMA augs ir darbdavių sąnaudos. Šiuo atveju ir pati valdžia (tačiau, matyt, tik būsimoji) turėtų įvertinti, kad MMA didinimas dabartinėje situacijoje gresia tuo, jog vėliau teks mokėti didesnes prastovų kompensacijas. Todėl reikia atsakingai paskaičiuoti, kiek biudžetui gali kainuoti MMA padidinimas. Juolab, kad situatcija išlieka pernelyg neapibrėžta.

Pranešime teigiama, kad Lietuvos banko atstovas jau praėjusiame Trišalės tarybos posėdyje minėjo, kad 2021 ekonomikos prognozės yra neaiškios. Kad ir kiek optimizmo suteikė tai, jog 2020 m. antrojo ketvirčio ekonomikos nuosmukis buvo mažesnis, nei tikėtasi, negalime sau leisti remtis nepatikimu optimistiniu scenarijumi, žinodami, kad rizikuojame dalies ūkio subjektų išlikimu ir jų sukuriamų darbo vietų išsaugojimu.

2020-ųjų MMA taip pat buvo skaičiuojamas remiantis ateities ekonomikos prognozėmis. Jos pasirodė besančios klaidingos. Šiandien, rinkimų išvakarėse ir skaičiuodami pandemijos bangas bei jų padarinius, turime subalansuoti darbdavių, darbuotojų bei ekonomikos stabilumo siekiančių dalyvių interesus, o sprendimą dėl MMA nukelti jau po rinkimų, akcentuojama pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką