Centrinios banko teigimu, ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį augo 0,1 proc., o 27 proc. kritimas skaičiuojamas nuo to rezultato, kuris būtų buvęs pasiektas balandį.
Nors prarasta ekonominės veiklos dalis buvo didžiulė, rezultatai iš tikrųjų rodė pagerėjimą palyginti su padėtimi dviem paskutinėmis kovo savaitėmis, prasidėjus karantinui, kai nuosmukis siekė maždaug 32 procentus.
„Atsižvelgiant į visą balandį trukusį karantiną, ekonominė veikla nukrito iki itin žemo lygio“, – sakoma pranešime.
Pavyzdžiui, pramonės pajėgumų apimtis sumažėjo nuo 77 proc. vasario mėnesį iki 56 proc. kovo mėnesį ir iki 46 proc. balandžio mėnesį – iki „žemiausio iki šiol užfiksuoto lygio“, pažymėjo Prancūzijos bankas savo ataskaitoje.
Vien balandį pramonės apimtis svyravo nuo 77 proc. farmacijos sektoriuje iki vos 8 proc. automobilių sektoriuje.
Centrinis bankas pažymėjo, kad įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų, nustatydamos darbuotojų sveikatos priemones, o tai reiškė mažiau gamyklų uždarymų ir gamybos atnaujinimą.
Tokie sektoriai kaip restoranai ir viešbučiai dėl karantino nukentėjo ypač smarkiai, tuo tarpu kiti sektoriai, tokie kaip programavimas ir konsultacijos, nukentėjo gerokai mažiau.
„Gegužės mėnesį įmonės tikisi aktyvesnės veiklos, išskyrus viešbučius ir restoranus, tačiau tai dar praeis daug laiko, kol pavyks kompensuoti dviejų ankstesnių mėnesių nuostolius“, – teigė centrinis bankas.
Prancūzijos banko valdytojas Francois Villeroy de Galhaut atskirai pareiškė, kad dėl du mėnesius trukusio karantino bendrasis vidaus produktas (BVP) jau smuko 6 proc. ir netgi gali dar labiau sumenkti.
„Visų metų nuostoliai bus didesni nei šie, nes, kai ekonomika atsidarys, veikla nepasieks buvusio lygio“, – teigė jis „France Inter“.
Prancūziją skaudžiai nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos, tačiau vyriausybė pirmadienį pradėjo švelninti ribojamąsias apribojimus, siekdama apriboti ekonominę žalą.
