„Kaip ir žmogus, kuriam taikoma anestezija, Prancūzijos ekonomika dabar gali užtikrinti tik gyvybiškai svarbias funkcijas“, – pažymėjo šalies statistikos institutas INSEE, paskaičiavęs, kad privatus sektorius, sudarantis apie tris ketvirtadalius viso bendrojo vidaus produkto (BVP), smuko 41 procentu.
Kai kurios pramonės šakos, pavyzdžiui, statyba, restoranai ir turizmas, faktiškai atsidūrė aklavietėje, kai kovo mėnesio viduryje buvo paskelbta apie verslo uždarymą, o gyventojams nurodyta likti namuose.
„IHS Markit“ tyrimas rodo, kad jau kovo mėnesį privataus sektoriaus aktyvumas krito iki istorinių žemumų ir skaičiuojamas pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pasiekė 28,9 punkto, o balandį užfiksuotas dar blogesnis rodiklis – vos 11,2 punkto.
PMI smukimas žemiau 50 punktų ribos rodo, jog aktyvumas sektoriuje mažėja.
Karantino metu daugiau kaip 10 mln. Prancūzijos gyventojų – vienas iš dviejų privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų – buvo atleisti iš darbo. Pasak vyriausybės, šis skaičius artimiausiomis savaitėmis greičiausiai augs.
Vyriausybė jau perspėjo dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo 8 proc. šiais metais ir pradėjo svarstyti galimybę nuo gegužės 11 dienos atšaukti dalį apribojimų.
Visgi kavinės, barai ir restoranai liks uždaryti ir bus draudžiami dideli susibūrimai. Kelionių apribojimai tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų gali išlikti galioti ne vieną mėnesį, o tai reiškia, kad svarbiausiu vasaros atostogų sezonu nebus turistų.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie 110 mlrd. eurų pagalbos ir finansinės paramos paketą, sakydamas, kad vyriausybė neliks nuošalyje ir neleis įmonėms žlugti.
