Šiemet gamta neapsiėjo be iššūkių
Panevėžio krašto bitininkas Vaidas Arbutavičius15min pasakojo, kad šiemet gamta pateikė iššūkių. Nors kovas buvo šiltas ir bitės anksti suaktyvėjo, vėliau atėję šaltesni balandžio ir gegužės orai pristabdė tiek augalų žydėjimą, tiek bičių darbą.
„Kai žydėjo sodai, pienės ir kiti medingieji augalai, vyravo gana vėsūs orai, todėl bitės medaus prinešė mažiau, nei buvo tikėtasi“, – sakė bitininkas.
Jo teigimu, augalų žydėjimas Aukštaitijoje vėlavo maždaug 10–14 dienų, todėl ir pagrindinis pavasarinio medaus sukimas kai kuriuose bitynuose nusikėlė į birželio vidurį. Vis tik didžioji dalis bitininkų medų suka šią savaitę arba kitos savaitės pradžioje. O ir apžiūrėjus avilius matyti, kad pavasarinio medaus bus.
„Nors derlius, ko gero, nebus rekordinis, bitės medaus prinešė pakankamai, todėl pirmuoju šių metų medumi bitininkai tikrai galės džiaugtis“, – nurodė jis.
Tuo metu Klaipėdos krašto bitininkė Vaida Račkauskienė pirmąjį šių metų medų pradėjo kopinėti jau birželio 1-ąją.
„Lyginant su praėjusiais metais, situacija yra šiek tiek geresnė. Pernai pavasaris buvo labai šaltas, lietingas ir vėjuotas, todėl daugelyje vietų medkopis prasidėjo tik birželio viduryje ar net vėliau. Tuo tarpu šiemet, nors pavasaris taip pat nelepino šiluma, pirmąjį medų jau buvo galima pradėti sukti nuo birželio pradžios“, – pasakojo bitininkė.
Koks pavasarinio medaus derlius?
Zarasų rajono bitininkas Laimonas Galvonas šių metų pavasarinį medunešį vertina kaip vidutinį. Pasak jo, šaltos naktys ir nepastovūs orai neleido bičių šeimoms stabiliai vystytis, tačiau situacija nebuvo ir itin prasta.
„Regionuose situacija skyrėsi – vidurio Lietuvoje, intensyvios žemdirbystės rajonuose, žieminių rapsų žydėjimas ir medunešis baigėsi tik visai neseniai, todėl bitininkai dar dabar suka rapsų medų, nors orai pastaruoju metu nebuvo palankūs.
Tuo tarpu regionuose, kur vyrauja mažiau intensyvi žemdirbystė, pavyzdžiui, mano krašte, daugiau dominavo kiaulpienių medunešis. Jis baigėsi kiek anksčiau, tačiau buvo gana neblogas – po sausesnės žiemos ir ankstyvo pavasario lietus atgaivino gamtą, todėl kiaulpienės išskyrė pakankamai nektaro“, – pasakojo jis.
Tuo metu V.Račkauskienė sakė, kad šiemet pirmojo medaus derlius yra šiek tiek mažesnis nei daugiametis vidurkis. Vis dėlto bitės surinko pavasarinio medaus iš žydinčių sodų, pienių ir kitų ankstyvųjų augalų, todėl medaus tikrai netrūks.
Anot jos, kiek sudėtingesnė situacija – su klevų medumi: „Klevų žydėjimo metu, ypač pajūrio regione ir Klaipėdos krašte, vyravo šalti ir vėjuoti orai, todėl bitės negalėjo pilnai išnaudoti šio medunešio.
Tuo metu bitininkai, kurių bitynai yra netoli žieminių rapsų laukų, pirmuoju šių metų derliumi džiaugiasi labiau. Kolegų teigimu, iš žieminių rapsų šiemet pavyko surinkti visai neblogą medaus kiekį, todėl kai kuriuose ūkiuose pavasarinis medunešis buvo gana sėkmingas“.
Daug vilčių dedama į vasarą
Nors pavasarinis medaus derlius jau aiškėja, bitininkai pabrėžia, kad galutinius sezono rezultatus lems vasaros orai. Didžiausi lūkesčiai siejami su liepų žydėjimu, kuris turėtų prasidėti birželio pabaigoje. Pernai dalį liepų žiedų sunaikino šalnos, tačiau šiemet medžiai gausiai sukrovė žiedus.
„Jei bus pakankamai šilumos ir drėgmės, liepų medunešis gali būti tikrai neblogas“, – prognozavo L.Galvonas. Vėliau bitininkai laukia ir grikių žydėjimo. Grikių medus vertinamas dėl tamsios spalvos ir išskirtinio skonio, o Lietuvoje šios kultūros auginama nemažai.
„Tai vienas iš labiausiai laukiamų medunešių, nes grikius Lietuvoje augina nemažai ūkininkų, todėl bitininkai pagrįstai tikisi gero šio sezono grikių medaus derliaus“, – pabrėžė jis.
V.Arbutavičius tikisi, kad lyginant su praėjusiais metais rezultatai turėtų būti šiek tiek geresni, tačiau penkerių metų vidurkio šių metų derlius greičiausiai nepasieks.
„Dėl vėsios gegužės derlius gali būti kiek mažesnis nei įprastai. Tačiau reikia suprasti, kad medaus kiekis labai priklauso nuo regiono, aplinkinių augalų ir kitų gamtinių sąlygų. Todėl situacija skirtinguose bitynuose gali gerokai skirtis – vienur medaus gali būti labai daug, o kitur jo derlius gali būti gerokai kuklesnis“, – sakė jis.
Geriausias medunešio draugas – saulė
Bitininkai sutarė, kad pagrindinis gero medaus derliaus veiksnys yra saulėti ir šilti orai. Anot L.Galvono, ankstyvą pavasarį bitėms pakanka ir 14 laipsnių šilumos, tačiau vasarą geriausios sąlygos susidaro esant 18–24 laipsnių temperatūrai.
„Kiekvienas augalas žydi skirtingu metu, todėl ir sąlygos būna nevienodos. Ankstyviesiems medunešiams nebūtina itin karšta temperatūra – pakanka saulėtos dienos ir maždaug 14 laipsnių šilumos. Tuo metu bitėms to visiškai užtenka aktyviai dirbti.
Tačiau vasarai įsibėgėjus, ypač birželį ar vėliau, tiek augalai, tiek bitės jau „pageidauja“ šiltesnių orų – apie 18–24 laipsnius šilumos. Tokios sąlygos yra palankiausios intensyvesniam medunešiui“, – aiškino jis.
Vis tik pagrindinis bitininkystės veiksnys išlieka saulė – kuo daugiau saulėtų dienų, tuo aktyvesnės bitės ir intensyvesnis nektaro rinkimas.
„Šiuo metu, žvelgiant į artimiausią savaitę ir net kitą, panašu, kad orai nebus itin palankūs bitininkystei – jie gali kiek pristabdyti medunešio procesus“, – apmaudo neslėpė bitininkas.
Medaus kainos išlieka stabilios
Pirmojo šių metų medaus jau galima įsigyti turgavietėse ir tiesiai iš bitininkų. Pusės litro stiklainis pavasarinio medaus, anot kalbintų bitininkų, dažniausiai kainuoja 6–7 eurus, o kilogramo kaina siekia apie 8–10 eurų.
Pasak bitininkų, pirmasis metų medus tradiciškai būna kiek brangesnis už vasarinį, nes jo kiekiai mažesni. Tačiau didesnio kainų šuolio šiemet nesitikima.
„Jei didmeninės kainos kiltų, dalis šio augimo galėtų atsispindėti ir galutinėje produkto kainoje vartotojams. Įtakos turi ir konkurencija tarp pačių bitininkų – didesnė pasiūla dažniausiai skatina kainas išlaikyti stabilesnes. Vis dėlto medaus kaina šį sezoną turėtų išlikti panaši kaip ir dabar – apie 8 eurus už kilogramą, galbūt svyruojant maždaug vieno euro ribose“, – prognozavo V.Arbutavičius.
Bitininkus neramina pigus importas
Nors mažmeninėje rinkoje kainos išlieka gana stabilios, bitininkai skundžiasi mažomis supirkimo kainomis. Anot jų, augant kuro, įrangos ir transporto išlaidoms, už medų gaunama grąža dažnai nebeatitinka įdėto darbo.
Papildomą spaudimą rinkai daro ir importuojamas medus bei medaus imitacijos. „Pasitaiko produktų, kurie pateikiami kaip medus, tačiau iš tiesų nėra buvę avilyje“, – sake V.Račkauskienė.
Dėl to bitininkai ragina vartotojus atidžiau domėtis produkto kilme ir, esant galimybei, medų pirkti tiesiai iš vietinių bitininkų.
„Vartotojams svarbu būti atidiems renkantis produktą. Rekomenduojama medų pirkti iš patikimų bitininkų, vengti neaiškios kilmės ar neaiškiai paženklintų produktų, ypač prekybos centruose, jei nėra aiškios informacijos apie jo kilmę.
Lietuvoje tikrai yra daug bitininkų, todėl dažnai nesudėtinga rasti galimybę medų įsigyti tiesiogiai iš gamintojo. Tokia praktika tampa vis dažnesnė – vartotojai vis dažniau perka produkciją tiesiai iš ūkių, o bitininkų atveju – tiesiai iš bitynų“, – pridūrė ji.
