Advokatų kontoros „HUB Legal“ vadovaujantis partneris Laurynas Lukošiūnas 15min teigė, kad grupinis skundas jau parengtas ir išsiųstas peržiūrėti nuo Registrų centro duomenų nutekėjimo nukentėjusiems asmenims, prisijungusiems prie bendro ieškinio.
„HUB Legal“ šį procesą inicijavo iškart įvykus kilus skandalui, o viešai pakvietę prisijungti prie ieškinio ir sukūrę internetinį tinklalapį advokatai sulaukė per 3 tūkstančius užklausų.
„Atlikome didelį darbą, rėmėmės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio, pavyzdžiais. Šiai dienai prie skundo jau prisijungė ir susitarimus dėl atstovavimo pasirašė per 700 asmenų. Manome, kad kol pabaigsime ieškinio padavimo procesą, šis skaičius išaugs iki 1000. Per tris savaites, kai galutinai susiderinsime projektą, teiksime jį teismui“, – eigą paaiškino L.Lukošiūnas.
Tokios iniciatyvos ėmėsi ir daugiau advokatų, tad L.Lukošiūnas teigė, kad jei teismui bus pateikti keli skundai, tikėtina, kad jie bus sujungti.
„Mes esame stipriai pažengę į priekį, tad kiti tikriausiai bus jungiami prie mūsų bylos“, – mano „HUB Legal“ vadovaujantis partneris.
Iš valstybės reikalaus milijoninės kompensacijos
L.Lukošiūnas teigė, kad grupiniame skunde reikalaujama atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiems gyventojams, kurių duomenys buvo pavogti.
„Skunde aprašoma visa situacija: valstybės pareigos, Registrų centro ir Teisingumo ministerijos vaidmenys (vienas yra duomenų valdytojas, kitas — tvarkytojas). Paaiškinama, kodėl tuos duomenis yra svarbu saugoti, kokios rizikos kilo žmonėms juos praradus.
Šiuo atveju kalbame apie neturtinę žalą — žmonių išgyvenimus, stresą ir nepatogumus. Turtinės žalos įrodymų (pavyzdžiui, jei kas nors pasinaudojo duomenimis ir paėmė paskolą) kol kas neturime, bet skundą galima pildyti ir vėliau – senatis yra treji metai. Neabejojame, kad nutekinti asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai jau yra juodajame internete, o tai sukelia pagrįstą nesaugumo jausmą. Valstybė nevykdė savo pareigų, prarastas pasitikėjimas. Užsienyje į tokių jautrių duomenų nutekinimą žiūrima labai griežtai“, – teigė L.Lukošiūnas.
-
Registrų centro duomenų vagystė: ką žinome ir kada viskas vyko?
-
Registrų centro vadovas: pavogtų duomenų apimtis nebuvo neįprasta
-
Registrų centro duomenų nutekėjimas: svarbiausia informacija gyventojams
-
Duomenų nutekinimo siūlo galas: tyrimas baigtas, ministerija imsis tolesnių veiksmų
-
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
-
Ministras: apie duomenų vagystę iš RC sužinota, sulaukus piliečio užklausos dėl domėjimosi jo turtu
Grupinį skundą teikiantys teisininkai planuoja iš Registrų centro, Teisingumo ministerijos ir Migracijos departamento prašyti po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiam asmeniui – vadinasi, jau dabar tai sudarytų 3,5 mln. eurų.
Precedento neturintis atvejis
L.Lukošiūnas teigė, kad masinis duomenų nutekėjimas iš Registrų centro valdomų registrų – pirmasis toks atvejis Lietuvoje.
„Precedento nėra, todėl vadovaujamės užsienio pavyzdžiais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra labai griežtai pasisakęs dėl duomenų jautrumo. Tai bus unikali byla net ir Europos Sąjungos mastu. Ji tikrai nebus paprasta ir gali būti nagrinėjama ne vienerius metus. Gali tekti kreiptis išaiškinimų į ES Teisingumo Teismą, praeiti kelias instancijas“, – ilgam keliui pasiruošęs L.Lukošiūnas.
Dirba už sėkmės mokestį
Grupinį skundą parengę advokatai dirba už sėkmės mokestį – tai reiškia, kad nukentėjusiems gyventojams, kurie prisijungė prie grupinio skundo, mokėti už advokatų paslaugas nereikės, bet sėkmės atveju, jei teismai priteis jiems kompensacijas, dalį šios sumos, kaip užmokestį, pasiims advokatai.
„Mūsų sėkmės mokestis yra 30 proc. nuo priteistos sumos. Tai gali atrodyti daug, bet dabar žmonėms nieko mokėti nereikia. O mes galime dirbti ir penkerius metus be jokių garantijų. Jei nieko nepriteis — mes nieko negausime“, – komentavo L.Lukošiūnas.
Tiesa, egzistuoja nedidelė, anot L.Lukošiūno, labiau teorinė rizika, kad jei advokatai bylą pralaimėtų, o valstybė pasisamdytų advokatus iš išorės, teismas galėtų priteisti jų išlaidas visiems grupės, teikusios skundą, nariams.
„Bet įprastai valstybę atstovauja Teisingumo ministerijos teisininkai ir jokių išlaidų nepriteisiama. Net jei taip nutiktų, padalijus tūkstančiui žmonių, tai būtų minimalios sumos. Mes tai nurodome savo susitarimuose dėl skaidrumo, bet tokio scenarijaus tikimybė labai maža“, – sakė L.Lukošiūnas.
Nutekėjo 600 tūkst. duomenų
Skandalas dėl Registrų centro duomenų nutekėjimo kilo gegužę, 15min portalui pirmam paskelbus apie šį incidentą.
Visgi nors nukentėję gyventojai apie pavogtus duomenis sužinojo tik gegužę, neteisėti prisijungimai prie Registrų centro valdomų registrų vyko gerokai anksčiau – nuo sausio iki balandžio.
Teisėsaugos duomenimis, per iš užsienio nulaužtas Migracijos departamento darbuotojų paskyras buvo neteisėtai pasiekta ir per kelis mėnesius atsisiųsta daugiau kaip 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų. Institucijos apie galimą incidentą sužinojo balandžio pradžioje, o visuomenei apie jį pranešta tik gegužės pabaigoje.
Nutekėjusiuose duomenyse buvo gyventojų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, nekilnojamojo turto adresai, registro numeriai, kadastro duomenys, taip pat informacija apie daiktines teises ir jų įregistravimo pagrindą. Registrų centras pabrėžė, kad nebuvo atskleisti žmonių kontaktiniai duomenys, banko sąskaitų numeriai, mokėjimo informacija ar dokumentai, susiję su turto sandoriais. Įmonė taip pat teigė, kad įsilaužimo į pačias Registrų centro sistemas nebuvo – prieiga prie duomenų esą gauta per Migracijos departamento turėtas teisėtas vartotojų paskyras.
Dėl šio atvejo Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – savo tyrimą. Viešojoje erdvėje kilo klausimų ne tik dėl paties nutekėjimo masto, bet ir dėl to, kodėl apie incidentą gyventojai buvo informuoti pavėluotai.
Incidentas jau turėjo ir politinių pasekmių – po viešumoje kilusio skandalo iš pareigų pasitraukė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
