Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 9d. 21:15

Prekybininkai pripažįsta: įvedus eurą, nesklandumų atiduodant grąžą pasitaikė

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad perėjimo prie euro laikotarpiu nuo sausio pirmos iki 15 dienos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus numatytas išimtis, turi būti atiduodama tik eurais.

Pirmosiomis 2015 metų dienomis pasitaikė pirkėjus papiktinusių atvejų, kai didieji prekybos centrai grąžą klientams duodavo ne tik eurais, bet ir litais. Ir prekiautojai, ir jų priežiūros tarnybos pripažįsta, kad nesklandumų pasitaikė, tačiau tvirtina, kad dabar problemų nebekyla.                                                                                                                                               
„Grąža buvo duodama nesutinkamai su euro įstatymu – tai yra buvo bandoma grąžinti ir litais, ir eurais. Atsiskaitymas – tai yra litais ir eurais, bet grąža turi būt grąžinama eurais. Iš tikrųjų taip kalba euro įstatymas būtent 6 straipsnis. [...] Turėjome per 160 skundų ir operatyviai buvo perduota būtent didžiųjų prekybos centrų vykdantiesiems vadovams, kad jie vietoj išsiaiškintų, pašalintų tuos trūkumus. Taip buvo ir padaryta“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.

Grąža buvo duodama nesutinkamai su euro įstatymu – tai yra buvo bandoma grąžinti ir litais, ir eurais.

„Pastarosiomis dienomis tikrai problemų nebekyla ir tokių atvejų, bent jau mes, tikrai nebefiksuojame, kad kasininkės smulkintų kupiūras ir tik tuomet išdavinėtų grąžą. [...] Priežastys tikriausiai, kodėl buvo atvejų, kai pinigai buvo prieš tai pasmulkinami ir tik tuomet atiduodama grąža, yra kelios. Viena iš jų – tikrai galbūt negalėjome tiksliai numatyti tokio mąsto keitimo pinigų – tai yra, kad parduotuvės išties dirbs kaip keityklos. Tikrai esame skaičiavę ir ruošėmės, kad dalis žmonių ateis išsikeisti pinigų, bet kad ateis tiek žmonių, atneš 500 litų kupiūras, 200 litų kupiūras ir tepirks labai smulkias prekes, paprastai esančias išdėliotas mūsų kasų priekasiuose, tikrai negalėjome numatyti“, – teigia „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Vien prekybos tinklas „Maxima“ per pirmąsias sausio dienas surinko apie 55 milijonus litų, o į apyvartą išleido maždaug 5 milijonus eurų – tai trečdalis sumos, kurią buvo planuota išleisti per tris savaites po euro įvedimo.

Be to, prekybininkai suskaičiavo, kad kiekvienas pirmosiomis euro cirkuliavimo dienomis apsilankęs pirkėjas atsiskaitė maždaug 40 procentų didesne kupiūra, nei pakaktų pasirinktai prekei įsigyti. Šis faktas, nepakankamai sklandus inkasatorių darbas ir tai, kad kasininkai buvo priversti dirbti su dviem valiutomis iš karto, nulėmė, kad kai kur susidarė eilės, o kitur pritrūko eurų grąžai.

Teisę grąžą atiduoti ir litais numačiusios išimtys buvo nustatytos kai kuriems smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, tad jie didelių bėdų sako išvengę.

„Kada buvo nustatytos tos išlygos, jie jomis pasinaudojo ir išvengė tų problemų. Reikia pasidžiaugti, kad ir pirkėjai, ir valstybės institucijos, prižiūrinčios šią sritį, labai geranoriškai supratingai reagavo ir, manau, kad pasibaigus šitam pereinamajam laikotarpiui nebus tų didelių bėdų“, – tikina Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kad iki sausio 15 d. atsiskaitant litais pas dalį smulkiųjų verslininkų bei viešojo transporto priemonėse ir taksi, grąža gali būti duodama ir litais. Išlygos taip pat numatytos atsiskaitant be kasininko dirbančiose automatinėse kasose.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką