„Už mus pigesnis pagrindinių maisto produktų krepšelis yra tik Lenkijoje ir Bulgarijoje“, – sakė asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Tyrime buvo analizuotos 13 Europos šalių, skaičiuotos 31 produkto kainos.
31 produkto krepšelį Lietuvoje įsigyti kainuoja apie 166 Lt, Lenkijoje maždaug 20 Lt pigiau.
Estijoje tų pačių produktų krepšelis kainuotų 177 Lt, Latvijoje – 188 Lt. Brangiausiai apsipirkti pagal analogišką sąrašą kainuotų Šveicarijoje – 438 Lt.
Lietuvoje iš visų lygintų valstybių esą pigiausia šviesi duona, virtos dešrelės, parūkytos dešros, vištų kiaušiniai. Kiaušiniai lietuviams kainuoja 20 ct pigiau nei Didžiojoje Britanijoje, 40 ct pigiau nei Latvijoje, 70 ct pigiau nei Lenkijoje.
Taip pat lietuviams pigiau kainuoja pienas, obuoliai, pomidorai, grikiai, tualetinis popierius, šviežia kiauliena ir vištiena.
Visgi asociacija neskaičiavo, kokią dalį šių prekių krepšelis sudaro nuo lygintų valstybių gyventojų pajamų.
„Tai, kiek žmonės uždirba ir išleidžia maisto produktams, yra klausimas valdžios atstovams. Prekybininkai, suvokdami ir matydami, kad vartojimo lygis šiuo metu yra kritęs į 2004 metų lygį, daro viską, ieško alternatyvų, kad pagrindinių maisto produktų kainos nedidėtų“, – teigė asociacijos direktorius.
Jeigu kainos nepagrįstai didėtų, esą visiškai neaugtų vartojimas, o tai prekybininkams yra itin nenaudinga.
Tramdo politikus
„Norime užbėgti už akių teiginiams, kurie pastato prekybos sektorių į nepatogią padėtį“, – sakė L.Vilimas pridurdamas, kad dabar gali viešumoje pasirodyti nepagrįstų teiginių, esą maisto produktai Lietuvoje yra labai brangūs.
Be to, neteisingi yra ir teiginiai dėl didelio prekybininkų antkainio – jis toli gražu nesiekia 100 proc., o dažnai neva yra mažesnis ir už valstybės dalį – 21 proc.
„Atlikus keturių metų analizę, matome, kad dalis tikrai nėra didesnė ar tikrai ženkliai didesnė už valstybės dalį. Artėjant šildymo sezonui, kai kainos šildymo žmonėms kils, reikia ieškoti politikams tų baubų, kad nukreiptų temą nuo aktualiausių problemų“, – teigė L.Vilimas.
Banko „Swedbank“ tyrimo duomenimis, lietuviai maistui išleidžia ketvirtadalį savo pajamų – daugiau lėšų tam skiria tik rumunai.
Daug, L.Vilimo teigimu, Lietuvoje nuperkamų prekių yra nukainotos: „Kas ketvirta ar penkta prekė Lietuvoje – akcijinė. Tai jau yra norma, vartotojai to reikalauja.“
