Vienas iš rimčiausių Lietuvos derybinių argumentų yra per mūsų šalį vykdomas dujų tranzitas į Karaliaučių. Ekspertų teigimu, tai jautrus klausimas Rusijai, tačiau jį kelti šioje situacija būtų itin rizikinga.
Sunkūs laikai verslui
„Jei Rusija nemato kitų būtų savo ekonominėms problemoms spręsti, tai bijau, kad mūsų gamintojams ateis nelengvi laikai“, – sakė G.Nausėda.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda 15min.lt sakė, kad Lietuvai svarbu suprasti, kas paskatino Rusiją imtis suvaržymų: „Geriausia įtraukti Europos Sąjungos institucijas ir patiems nepradėti išradinėti dviračio. Vieni su Rusija nelabai galėtume pakovoti. Svarbu išsiaiškinti pastarųjų demaršų kilmę – ar šios priemonės turi tam tikrą pagrindą, ar tai protekcionizmas, kuris vis labiau būdingas Rusijai politikai.“
Rusijos ekonomikai riedant į nuokalnę atsiranda vis daugiau problemų, kurios susijusios su vietinių gamintojų konkurencingumu. „Jei Lietuvos importas stabdomas dėl šios priežasties, bijau, kad ir su ES institucijų pagalba bus labai sunku perlaužti šią tendenciją. Jei Rusija nemato kitų būdų savo ekonominėms problemoms spręsti, tai bijau, kad mūsų gamintojams ateis nelengvi laikai ir reikės susitaikyti su tam tikrų prekybos sąlygų blogėjimu“, – sakė G.Nausėda.
Tai toli gražu ne pirmas Rusijos prekybinis karas. Praėjusią savaitę nepatenkinta Moldovos noru integruotis į ES, Rusija uždraudė jos alkoholinių gėrimų importą. Rugsėjo pradžioje Rusija uždraudė kiaulienos ir gyvų kiaulių importą iš Baltarusijos. Nors vasarą Baltarusijoje ir buvo nustatyti afrikietiško kiaulių maro židiniai, Rusija į šia informaciją sureagavo praėjus keliems mėnesiams, kai Baltarusijoje buvo sulaikytas Rusijos koncerno „Uralkalij“ vadovas Vladislavas Baumgertneris.
Penktadalis eksporto
Beveik 20 proc. Lietuvos eksporto keliauja į Rusijos rinką. „Mūsų eksporto į Rusiją struktūra yra diversifikuota. Tai keturios ar penkios strategiškai svarbios verslo šakos, tokios kaip maisto produktų ar baldų eksportas. Tai mums garantuoja spartesnį augimą ir galimybę atsispirti ES recesijai, tačiau tai ir Rusijos derybinė korta, kuria prireikus jie gali sužaisti“, – minėjo G.Nausėda.
Paklaustas, ar Rusijos ribojimai nesusiję su šiuo metu vykstančiomis Lietuvos ir „Gazprom“ derybomis, ekonomistas siūlė skubių išvadų nedaryti: „Jei žiūrėtume tik į laiko momentą, gali kilti įtarimų, kad taip Rusija bando užimti geresnę derybinę poziciją. Derybos su „Gazprom“ įžengė į lemiamą stadiją ir prasidėjo visa virtinė apribojimų. Tačiau tiesioginių įrodymų tam nėra.“
 |
| Gitanas Nausėda |
Sutariama, jog Lietuvos pozicija derybose su „Gazprom“ yra pakankamai stipri. Be to, per Lietuvą keliauja tranzito srautai į Karalaičių. Vis dėlto pašnekovas atsargiai vertino Lietuvos galimybes imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusiją.
„Aš už tai, kad tokie dalykai nebūtų išbandomi praktiškai. Kitai derybų šaliai tai galima pateikti kaip galimybę. Nežinant tikrųjų Rusijos motyvų įsivelti į atsakomuosius veiksmus būtų tik konflikto gilinimas mūsų pačių rankomis. Kartais geriau derybines priemones išsaugoti iki paskutinės minutės, kad kita pusė žinotų, jog jos yra mūsų arsenale, nei skubėti jomis pasinaudoti ir nebeturėti nieko“, – sakė G.Nausėda.
Pagalbos tikėtis sunku
Ekonomistas nurodė, jog Rusijos taikomi ribojimai, jei jie bus taikomi ilgą laiką, Lietuvai gali atnešti didelių nuostolių. Pirmiausia juos pajus eksportuojančios įmonės, tačiau ilgainiui tai gali neigiamai paveikti ir visą šalies ekonomiką: „Toks Rusijos elgesys trikdo normalų verslo darbą, o dėl to ilgainiui atsiranda įmonių nuostoliai. Tai tikrai turės įtakos Lietuvai. Tačiau praeityje Rusija tokias akcijas nutraukdavo – pavyzdžiui, gyvų kiaulių eksporto ribojimai galiausiai buvo panaikinti. Būtent todėl dabar reiktų išsaugoti šaltas galvas.“
 |
| Sunkiasvoriai automobiliai |
G.Nausėdos nuomone, notos ar oficialūs valstybių atsakymai retai kada yra pakankamai informatyvūs ir atneša realios naudos.
Panašios pozicijos laikėsi ir politologas Laurynas Kasčiūnas. Jis paaiškino, jog šios problemos kyla ne pirmą kartą, tačiau efektyvaus mechanizmo joms spręsti iki šiol nėra: „Nuo pat įstojimo į ES kilo klausimas, kokias problemas iškelti į ES lygį. Pavyzdžiui, praėjusi vyriausybė ES mechanizmais naudojosi keldama energetikos problemas. Tačiau kalbant apie prekybos karus, realaus instrumento kovoti ES lygiu nėra. Prekybos klausimai liečiami platesniame derybiniame kontekste, bet konkrečios institucijos, kuri galėtų spręsti tokius klausimus kaip ribojimai vežėjams ar prekių importo draudimas, nėra.“
Protu Rusijos nesuprasi
„Paprastai tariant, dabar mes neturim kam paskambinti į Briuselį ir paprašyti, kad paspaustų Rusiją elgtis civilizuotai“, – teigė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas priminė, jog jam dirbant seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju buvo teikiamas pasiūlymas sukurti tokią instituciją, tačiau jis ES biurokratų nesudomino. „Paprastai tariant, dabar mes neturim kam paskambinti į Briuselį ir paprašyti, kad paspaustų Rusiją elgtis civilizuotai“, – sakė pašnekovas.
Politologas atmetė bandymus sieti Rusijos ribojimus vežėjams ir pienininkams su vykstančiomis derybomis dėl mažesnės dujų kainos: „Mes dažnai Rusiją matome kaip vienalytį darinį, tačiau Rusijos viduje taip pat susipina daug politinio elito interesų ir jie nebūtinai iš anksto derinami. Mūsų derybinės pozicijos su „Gazprom“ yra pakankamai stiprios. Manau, kad Rusija dabar labiau remtųsi meduolio, o ne bausmės principu.“
L.Kasčiūnas skeptiškai vertino ir tranzito į Karaliaučių derybinę kortą. „Kol iš „Nord Stream“ nebus nutiesta dujotekio atšaka į Karaliaučiaus sritį, o tai nėra labai pelningas projektas, tol turėsime šį svertą. Tačiau, ar juo verta naudoti šiame kontekste, reikėtų labai gerai pasvarstyti. Nemanau, kad dabar yra laikas pereiti prie grasinimų, – teigė jis.
Proga pamąstyti
Pasak pašnekovo, tokie prekybiniai karai suteikia puikią progą pamąstyti, kiek Lietuvos verslui patraukli Rusija. Mes džiaugiamės laimėdami rinkas, tačiau kyla klausimas, ar dėl to reiktų džiaugtis, jeigu padidėja mūsų pažeidžiamumas.
„Kitas klausimas, kiek ES pajėgi kalbėti su Rusija tokiais klausimais. Akivaizdu, kad Pasaulio prekybos organizacijos mechanizmų neužtenka. Verslininkai dažnai prašo, kad santykiai su Rusija ar Baltarusija nebūtų politizuojami. Bet kai ateina tokios bėdos, visi ieško politinio sprendimo“, – minėjo politologas.
 |
| Laurynas Kasčiūnas |
Prieš keletą metų buvo sudarytas sąvadas, kiek ES šalių turi prekybinių problemų su Rusija. Mėsos ir pieno eksporto ribojimai buvo taikomi Lenkijai, su draudimu parduoti medieną susidūrė Skandinavijos šalys. „Tai nėra tik Lietuvos problemas. Akivaizdu, kad tai turi būti europinės darbotvarkės klausimas“, – sakė L.Kasčiūnas.
