Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Premjeras nežada naujų mokesčių verslui

Algirdas Butkevičius „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“
BFL/Ingos Juodytės nuotr. / Algirdas Butkevičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Premjeras Algirdas Butkevičius susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais tikino, kad valdžia šiais metais neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o tai leis verslui išlaikyti stabilias kainas, kai kitąmet bus įvestas euras Lietuvoje.

Vyriausybės sukurta Pensijų kompensavimo darbo grupė vasario pradžioje siūlė apmokestinti transporto priemones, o iš surinktų lėšų – kompensuoti krizės laikotarpiu sumažintas pensijas. Tokie siūlymai sulaukė neigiamos visuomenės reakcijos. Premjeras A.Butkevičius sakė, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šių siūlymų atsisakyta.

LVK prezidentas Valdas Sutkus sako, jog norint sklandžiai įsivesti eurą turi būti užtikrinta, kad mokestinė aplinka Lietuvoje nekis. Vasario 14 d. LVK kreipėsi į Vyriausybę ir kvietė pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama valdžios ir verslo dialogo, užtikrinant, kad verslas nedidins kainų tuo atveju, jeigu valdžia garantuos, kad nebus keliami ir įvedami nauji mokesčiai euro įvedimo laikotarpiu.

„Iš valdžios atstovų ir visuomenės verslas nuolatos girdi raginimus nedidinti kainų Lietuvai įsivedus eurą, tačiau valdžiai padidinus esamus mokesčius ar įvedus naujus,  įmonėms tektų didinti produktų ir paslaugų kainas“, – kalbėjo V.Sutkus.

Ministras Pirmininkas patikino, kad iki euro įvedimo nebus keičiami PVM tarifai ar didinami nekilnojamo turto ir kiti mokesčiai. 

Susitikimo metu verslininkai išreiškė poziciją, kad šiuo metu vis garsiau girdimi raginimai didinti minimalų atlygį turi būti labiau apgalvoti. 2013 metų pradžioje minimali alga Lietuvoje didėjo nuo 850 iki 1000 litų. LVK tuo metu pritarė tokiam Vyriausybės sprendimui, tačiau, pasak V.Sutkaus, sprendimas didinti minimalią algą turi būti apgalvotas, be to, tai privalo būti daroma palaipsniui, atsižvelgiant tiek į darbuotojų, tiek į verslo poreikius. Svarstytinas variantas yra didinti minimalią algą po šimtą litų kiekvienais metais. 

Susitikime sutarta, kad Lietuvai įsivedant eurą labai svarbus ir verslo indėlis informuojant visuomenę. 

Pasak Draudikų asociacijos vadovo A.Romanovskio, Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad reikalavimai įmonėms būtų protingi: turi būti lanksčiai žiūrima į reikalavimus bendrovėms visas kainas nurodyti litais ir eurais, nes per dideli reikalavimai verslui kainuotų milijonus litų investuojant į naujas informacines sistemas bei įrangą.

Priekaištų valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai sulaukė iš Miškų savininkų asociacijos atstovų. Organizacijos atstovas Mindaugas Šilininas politikams priminė, kad šiuo metu galiojantis 5 proc. mokestis už parduotą medieną turi būti keičiamas, kadangi mokestis skaičiuojamas ne nuo pelno, bet nuo apyvartos, o tokia apmokestinimo tvarka prieštarauja ES teisės aktams, kurie numato, kad ES narės negali taikyti jokio mokesčio nuo apyvartos. Šis mokestis buvo įvestas tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva, nederinus su Vyriausybe, neapsvarsčius Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Miškų savininkų asociacijos pirmininkas sakė, kad tokio tipo mokestis šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje.

Susitikime verslininkai Vyriausybei taip pat siūlė planuojamą didinti akcizo mokestį alkoholio ir tabako gaminiams išskaidyti per penkerius metus. Premjeras sutinka, kad šis klausimas turi būti svarstomas ir mano, kad galima galvoti apie tokio mokesčio išdėstymą per trejus metus. 

Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis valdžios atstovams priminė, kad 2008 metais drastiškai padidinus akcizus nukentėjo tiek verslininkai, tiek ir Lietuvos biudžetas, kadangi planuotų papildomų pajamų iš akcizo nebuvo surinkta, atvirkščiai, pajamos iš šio mokesčio sumažėjo.

Kovo 5 d. LVK  išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad šiuo metu organizuojamas referendumas dėl draudimo parduoti  žemę užsieniečiams sukels neigiamų padarinių Lietuvai. Advokatų kontoros LAWIN partneris Simas Gudynas LSDP frakcijos nariams sakė, kad jeigu bus įgyvendinti referendume numatomi draudimai, Lietuvos ekonomikai tai gali tapti nepakeliama našta.

„Jeigu įsigalios referendumo iniciatorių siūloma formuluotė, kurioje be kita ko sakoma, kad žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei,  tai reikš, kad dabar visiems tiek Lietuvos, tiek užsienio juridiniams asmenims ( įvairioms įmonėms, organizacijoms )  priklausanti žemė, įkaitant žemę po gamyklomis, prekybos centrais, kitais komerciniais objektais, turės būti parduota fiziniams asmenims arba nacionalizuota. Tai sukels milžiniškas pasekmes mūsų valstybės ekonomikai“, – kalbėjo S.Gudynas.

Teisininkas pabrėžė, kad toks sprendimas leistų keliems stambiems žemvaldžiams kontroliuoti didelius žemės išteklius, o tai sukurtų nekonkurencingą verslo aplinką Lietuvoje.

LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė, kad šiuo metu Seime aktyviai svarstomas klausimas dėl saugiklių įvedimo užsieniečiams įsigyjant žemę. Verslo atstovai Seimo nariams siūlo remtis Vakarų Europos valstybių patirtimi, kuriose tokie draudimai ir reguliavimai yra jau seniai egzistuoja. 

Susitikime didelis dėmesys buvo skiriamas ir energetikai. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentė Violeta Boreikienė valdžios atstovams sakė, kad šiuo metu Energetikos ministerijos patvirtintos 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos gairės neišnaudoja viso atsinaujinančių išteklių potencialo mūsų šalyje.

Anot V.Boreikienės, Lietuvoje veikiančios šiluminės elektrinės yra pritaikytos naudoti tik medieną, kai tuo tarpu mūsų šalyje galima naudoti ir kitą biomasės rūšį – šiaudus. Jeigu ir toliau bus statomos tik medieną deginti pritaikytos elektrinės, žaliavos trūks ir turėsime importuoti iš užsienio. 

Premjeras sakė, kad jau dabar imamasi priemonių pertvarkant šilumos ūkį Lietuvoje, o netolimoje ateityje ketinama steigti valstybės ir verslo kontroliuojamas įmones, kurios sieks efektyviau išnaudoti Lietuvoje gaminamą šilumos energiją. 

Susitikime su valdančiosios frakcijos atstovais verslininkai priminė, kad yra parengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas dėl socialinės partnerystės plėtros pagal europinį modelį, steigiant Lietuvoje  Ekonominių ir socialinių reikalų tarybą, kuri yra daugelyje senųjų Europos šalių. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką