„Politinis įsipareigojimas tikrai yra, Lietuva ties tuo aktyviai dirba. Tas politinis įsipareigojimas turi telkti mūsų bendras jėgas kovojant ir išlaikant dėmesį Europos šitam projektui išlaikant finansavimo intensyvumą“, – po susitikimo su Estijos premjeru Kristenu Michalu Taline sakė M. Sinkevičius.
„Iš (Estijos – BNS) ministro pirmininko išgirdau tai, kas kaip aidas skamba galvoje – tas politinis pasiryžimas, kad šis projektas būtų realizuotas, kad numatytas dabartinis užbaigimas galėtų būti ambicingas ir būtų finišas 2030 metais“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Rygoje jis teigė, kad Baltijos šalims reikia pakovoti, kad 2028–2034 metų ES daugiamečiame biudžete būtų skirtas finansavimas ir „Rail Balticai“.
Kaip rašė BNS, bendros „Rail Baltica“ išlaidos gali siekti 23,8 mlrd. eurų.
Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle (Matis Paeglė) yra sakęs, jog jei statybos vėluos, kyla rizika prarasti jau skirtas dotacijas ar jų dalį, taip pat sulaukti mažesnio finansavimo iš kito ES daugiamečio biudžeto.
Projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES teisę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
