Kompromisas – tik politinis
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį, likus mažiau nei keturioms dienoms iki Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos, paskelbė, kad buvo priimtas politinis susitarimas dėl karštus ginčus provokavusios finansinės perspektyvos septynerių metų laikotarpiui. Keliomis valandomis anksčiau Lietuvos diplomatai, dar tik vildamiesi, kad airiams pavyks užbaigti šį darbą, tai lygino beveik su stebuklu.
 |
| Algirdas Šemeta |
Tuo metu su Lietuvos žurnalistais susitikęs eurokomisaras Algirdas Šemeta taip pat pripažino, kad šios derybos dėl finansinės perspektyvos buvo pačios sunkiausios. „Jei neturėsime bendro sutarimo, visos gražios ir svarbios programos pakibs ore“, – niūrią perspektyvą piešė jis.
„Norėčiau tikėtis, kad tai yra galutinis susitarimas, – savo ruožtu pažymėjo D.Grybauskaitė. – Tai išties yra politinis sprendimas, jį dar turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba ir pritarti EP, o tai greičiausiai įvyks rudenį.“
Anot jos, pasiektas kompromisinis sprendimas, kad visos pusės būtų patenkintos, ypač dėl biudžeto panaudojimo lankstumo. Buvo sutarta, kad pusę finansinės perspektyvos laikotarpio tam bus taikomos lubos, kitą pusę – ne.
„Susitarimas leis mums jau kitą mėnesį pradėti derėtis dėl konkrečių projektų. Vėlavimo galimybės mažėja. Greičiausia būsime pajėgūs suderėti ir finansiniai resursai šalims narėms bus galimi nuo kitų metų pradžios“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Nežinia iki paskutinės minutės
Susitarimą dėl 960 mlrd. eurų (3,31 trln. litų) biudžeto sudarė EK – aukščiausia Bendrijos vykdomosios valdžios institucija, EP vadovybė ir Airija. Jį dar turės oficialiai patvirtinti 754 europarlamentarai, greičiausiai – kitą savaitę, kai pirmininkavimą ES Tarybai jau bus perėmusi Lietuva.
EP neseniai buvo atmetęs vieną kompromisinį susitarimą, reikalaudamas didesnio biudžeto lankstumo – leisti vienur nepanaudotas lėšas nukreipti į kitą sektorių.
Algirdas Šemeta: „Jei neturėsime bendro sutarimo, visos gražios ir svarbios programos pakibs ore.“
Politikai taip pat norėjo, kad biudžetą būtų galima peržiūrėti jo įgyvendinimo laikotarpio viduryje, vildamiesi, kad atsigaunant ekonomikai bus galima sušvelninti suvaržymus lėšų eikvojimui.
Anot J.M.Barroso, susitarime išties numatoma „daugiau lankstumo“ mokėjimuose ir įsipareigojimuose, taip pat – skirti lėšų jaunimo įdarbinimo programoms, moksliniams tyrimams, studentų mainų programai „Erasmus“, teikti pagalbą smulkiajam verslui ir neturtingiausiems.
Derybos aukščiausiu lygiu prie pusryčių stalo įvyko likus vos kelioms valandoms iki 27 šalių prezidentų ir premjerų susitikimo, kuris prasideda ketvirtadienį popiet.
Airijos premjerui Endai Kenny viršūnių susitikime dar turės užsitikrinti visų ES narių pritarimą.
Biudžetas – rekordiškai mažas
Rekordiškai mažą – trilijono eurų nesiekiantį biudžetą septyneriems metams – organizacijos valstybių lyderiai patvirtino dar vasarį. Didžioji Britanija, palaikoma Vokietijos ir Nyderlandų, tuomet sužlugdė EK mėginimą padidinti išlaidas 5 proc., sakydama, kad toks žingsnis būtų nepriimtinas visuotinio taupymo laikais. ES lyderiai pirmąkart istorijoje susitarė sumažinti išlaidas 3 proc.
Tačiau tai sukėlė EP pasipiktinimą, todėl iki pat Airijos pirmininkavimo pabaigos nebuvo aišku, ar projektui bus uždegta žalia šviesa. Nepaisant finansų ministrų pritarimo padidinti išlaidas 7,3 mlrd. eurų, EP nenorėjo pritarti biudžetui.
Susiskaldę europarlamentarai reikalavo skirti daugiau lėšų darbo vietoms kurti ir ekonomikos atsigavimui krizės prislėgtoje Europoje, o visų pirma – didesnio lankstumo perskirstant biudžeto lėšas.
Daugiametę finansų perspektyvą sudaro penkios, o nuo liepos – šešios pagrindinės programos, jas – smulkesnės programos, o šias – atskiros išlaidų eilutės. Prasidėjus krizei, prasidėjo diskusijos, kad reikėtų lanksčiau dalinti biudžeto pinigus ir kaip juos perskirstyti – tik vienoje išlaidų eilutėje, visos programos mastu ar, pamačius, kad dalis pinigų neišleista, galiausiai apskritai daryti, ką nori. Anot diplomatų, mažinant biudžetą, tai būtų logiška, o Lietuvai – ypač naudinga, bet esą reikėtų protingų ribų ir aiškios atsakomybės.
Situaciją išmanantys Lietuvos pareigūnai teigė, kad pastarasis ginčas buvo labiau dirbtinė drama – EP ar jo vadovybės bandymas demonstruoti įtaką, derybininkų nesugebėjimas laiku suvaldyti situaciją, o ne diskusija dėl turinio.
Lietuvos laukia derybos dėl 75 teisės aktų
Ginčas buvo labiau dirbtinė drama – EP ar jo vadovybės bandymas demonstruoti įtaką, derybininkų nesugebėjimas laiku suvaldyti situaciją, o ne diskusija dėl turinio
Nepasiekus kompromiso, atsakomybė derėtis su veto teisę turinčiu EP būtų perėjusi mūsų šaliai, o klausimas būtų nusikėlęs į rugsėjį ar spalį.
Kaip anksčiau savaitraščiui „15min“ yra sakęs Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, dėl to nusikeltų ir kiti darbai – programinių dokumentų, susijusių su finansine perspektyva, sanglaudai, žemės ūkiui, žuvininkystei, infrastruktūrai ir mokslui skiriamais pinigais, priėmimas. „Būtinai turėsime įveikti 56 teisės aktus, kurių, iki metų pabaigos nepriėmus, susidarytų teisinis vakuumas ir stotų finansavimas“, – pažymėjo jis.
Su programomis susiję dar 19 teisės aktų, bet, jų nesuskubus priimti, finansavimas nenutrūktų, nebent būtų atidėtas.
Tačiau, net suspėjus susiderėti, Lietuvai vis tiek teks vadovauti deryboms dėl šių 75 teisės aktų. Jų patvirtinimas būtinas, kad pinigai jau kitąmet pasiektų ES nares.
„Be susitarimo dėl šių programų pati perspektyva negali pradėti veikti, – teigė A.Šemeta. – Lietuvai yra labai svarbus uždavinys pasiekti susitarimus.“
Anot eurokomisaro, Lietuvai nereikės pradėti nuo nulio, nes dėl kai kurių sričių jau pasiektas politinis sutarimas, tačiau dėl kai kurių programų vis dar vyksta karšti mūšiai.
Rado priemonių jaunimo nedarbui mažinti
Viena svarbiausių ES viršūnių susitikimo diskusijų temų – būtinybė susitarti dėl skubių investicijų į darbo vietų kūrimą, 5,6 mln. arba ketvirtadalio žmonių iki 25 metų amžiaus – tiek jaunimo ES šiuo metu neturi darbo – profesinį mokymą. Tokį nedarbo lygį iš dalies esą lėmė griežto taupymo priemonės, kurių buvo imtasi, siekiant išbristi iš skolų krizės.
Pasak A.Šemetos, skaičiuojama, kad ES narės dėl tokio aukšto jaunimo nedarbo netenka 150 mlrd. eurų – tiek reikia skirti bendarbio pašalpoms ir kitoms išmokoms. Tai yra ir didelė socialinė problema – darbo negalintys gauti jauni žmonės jaučiasi socialiai nesaugūs, tai apsunkina tolesnę karjerą.
Jaunimo nedarbui mažinti, pavyzdžiui, garantijoms, numatyta skirti 6 mlrd. eurų. Šias lėšas siūloma sukoncentruoti į 2014-2015 m., kad problema būtų sprendžiama nedelsiant, o valstybės jau šiemet paremtų konkrečias programas.
