„Negaliu kalbėti už rinkas, bet bent jau mes esame patenkinti, kad sugebėjome susitarti ne tik dėl augimo, bet ir bankinio sektoriaus priežiūros Europoje ir specialių priežiūros mechanizmų su atsakomybe ir kontrole“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė.
„Augimo paktas“ apima priemones, vertinamas maždaug 120 mlrd. eurų, nors, pasak diplomatų, dauguma iš šių priemonių ir anksčiau buvo minimos kituose dokumentuose – esminė naujovė yra Europos investicijų banko kapitalo didinimas 10 mlrd. eurų.
„Tai ilgo ilgo kelio pati pradžia. Turbūt ateityje turėsime investuoti daugiau į bankinę vienybę. Tai kelias, kuriuo pradėjome eiti“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad bankų priežiūra Lietuvos tiesiogiai nepaveiks, nes numatoma, kad ši sistema veiks tik euro zonoje.
„Tai liečia euro zonos šalis, Lietuvos tai beveik kol kas neliečia, mums tų instrumentų nereikia dar. Na o tai turbūt įvertinčiau kaip pirmą žingsnį, nes dar tik gairės, tik poreikis išsakytas, kad reikia tai daryti“, – sakė prezidentė.
„Džiaugiuosi, kad euro zonos šalys sugebėjo susitarti, kad būtų ne tik priežiūra bankinė, bet ir atskaitomybė, nes bus pasirašomi memorandumai panašiai kaip su TVF, kur ir bankai, ir valstybės turės įsipareigoti atlikti namų darbus“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ketvirtadienį prasidėjusiame ES viršūnių susitikime buvo sutarta įsteigti bankų priežiūros instituciją euro zonoje. Be to, sudarytas susitarimas, kuriuo sukuriamos sąlygos gelbėjimo fondams padėti sumažinti sunkumus išgyvenančių šalių skolinimosi išlaidas ir tiesiogiai rekapitalizuoti bankus.
Susidūrusios su didžiulėmis palūkanų normomis Italija ir Ispanija blokavo ES augimo paktą, kol jų partnerės sutiko su reikalavimais gelbėjimo fondus naudoti obligacijoms rinkose pirkti.
„Augimo paktas“ apima priemones, vertinamas maždaug 120 mlrd. eurų, nors, pasak diplomatų, dauguma iš šių priemonių ir anksčiau buvo minimos kituose dokumentuose – esminė naujovė yra Europos investicijų banko kapitalo didinimas 10 mlrd. eurų.
