„Tokio susitarimo negalima vadinti nacionaliniu, tai – Trišalės tarybos susitarimas su vienašališkais Vyriausybės įsipareigojimais verslui. Matome bendrą dvasią, kad to balanso nėra išlaikoma tarp lygiaverčių šalių. Įsipareigojimas nedidinti mokestinės naštos verslui, didinti konkurencinę aplinką, didinti privačių ir viešų sveikatos įstaigų lygiateisiškumą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė vyriausiasis prezidentės patarėjas vidaus politikai.
Pasak jo, verslui toks susitarimas nėra įpareigojantis, nes atlyginimai darbuotojams didėja ir be susitarimų.
„Negalima prieštarauti tokiems tikslams, kaip mokesčių surinkimo gerinimas ar šešėlio mažinimas, to siekia kiekviena Vyriausybė. Privačiam verslui toks susitarimas nėra įpareigojantis – algų kėlimą sąlygoja kiti dalykai – ekonomika, rinka, darbo jėgos trūkumas ir konkurencija. Ir be susitarimų matome, kad daugiau ar mažiau visiems alga didėja“, – sakė prezidentės patarėjas.
Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos pirmadienį pasirašė susitarimą, kuriuo Vyriausybė pažadėjo kelti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą. Be to, numatoma pasirašyti atskirą susitarimą dėl algų kėlimo.
Iki kitų metų pabaigos numatoma parengti šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais pradėti derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Susitarimą pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei dar penkių organizacijų vadovai.
