„Kipro atveju įdomus faktas, kad jis eurą įsivedė tik 2008 metais. Galima sakyti, kad Europos Sąjungos institucijų, leidusių įsivesti eurą, įžvalgumas nesiekė nė penkerių metų, ir klaida kainavo ne 10 mln. eurų. Panašiu laiku Lietuvai neleista įsivesti euro dėl mikroskopinio infliacijos viršijimo, nors Lietuva su sunkmečiu susitvarkė vien tik savo jėgomis. Vadinasi, buvo rimtų trūkumų Europos Sąjungos institucijų darbe“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė N.Udrėnas.
Tačiau, anot jo, Kipro sunkumai dėl mažo šalies dydžio, neturėtų paveikti Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos.
„Trumpai atsakant – galima sakyti, kad neatsilieps, nes Kipro ekonomika yra nedidelė, sudaro mažiau nei 0,2 proc. euro zonos ekonomikos“, – sakė N.Udrėnas. Jis pridūrė, kad Kipras neturi glaudžių ekonominių santykių su Lietuva.
„Kitas dalykas – ar galima tikėtis kažkokio panašaus scenarijaus kitose Pietų Europos šalyse. Iš tiesų, klausimų dėl ekonominės raidos Pietų Europos šalyse yra, bet kiekvienoje sunkmetį išgyvenančioje šalyje krizės priežastys šiek tiek kitokios“, – sakė prezidentės patarėjas.
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis pripažino, kad pirmadienį Briuselyje sutarta šios euro zonos narės finansinio gelbėjimo programa bus skausminga, tačiau šalis dabar galės viską pradėti iš naujo po to, kai buvo atsidūrusi „per plauką“ nuo griūties.
