Šią žinutę protestuotojai palaikė ne tik skanduotėmis – tarnybos vadovę jau pasiekė daugiau nei 2500 elektroninių laiškų. Ką dar protestuotojai bandė įteikti VMVT vadovei?
Protesto metu prie VMVT buvo pastatytas milžiniškas, žmogaus ūgio paršelio muliažas – simbolis, primenantis šimtus paršelių, kasdien Lietuvos ūkiuose kastruojamų be jokio nuskausminimo.
„Gyvūnų kankinimas – kur kas didesnė problema nei šis paršelio muliažas. Tačiau būtent jį pasirinkome kaip simbolį. Norėjome parodyti, kad nesiliausime ieškoti būdų paskatinti VMVT vadovę A.Mikalauskienę prisiimti atsakomybę ir atkreipti dėmesį į gyvūnų kančias“, – sako gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Proteste skambėjo ne tik būgnų ritmas, bet ir protestuotojų balsai, skanduojantys „Mes čia, ir mes – tikri. Tu mus tikrai girdi. Tu nuo mūsų nesislėpk ir parašą greičiau padėk“, „Audronė turi galią, pakeist paršelių dalią. Paršeliai nekentėtų, jei ji parašą padėtų“, „Jūs nenorit dirbti. Jūs laukiat, kol prarasim viltį. Paršeliai verčiami kentėt, kad Jūs galėtumėt tingėt“.
Į protestą susirinko beveik 100 gyvūnų gerovei neabejingų žmonių – aktyvistų, savanorių ir gyvūnų apsauga besirūpinančių žmonių.
Ką norėjo įteikti A.Mikalauskienei?
Protesto metu į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos registratūrą buvo atneštas didelis kvietimas A.Mikalauskienei.
„Į tarnybą nunešėme milžinišką, ant popieriaus atspausdintą kvietimą apsilankyti proteste, rasti drąsos atsakyti į piliečių klausimus bei sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Tačiau įstaigos atstovai atsisakė jį priimti. Kelios savaitės iki protesto VMVT norėjome perduoti simbolinę siuntą, kurią pavadinome „atsakomybe“. Visgi ir šios siuntos VMVT atstovas nepriėmė ir neperdavė direktorei A.Mikalauskienei, kuri vis dar delsia priimti sprendimą ir neprisiima atsakomybės už gyvūnų apsaugą“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Nepaisant to, gyventojai ir toliau aktyviai reiškia savo poziciją – VMVT direktorę jau pasiekė daugiau nei 2500 elektroninių laiškų, kuriuose ji raginama uždrausti paršelių kastravimą be nuskausminamųjų.
„Žmonėms rūpi, ir jie rašys tol, kol bus sustabdytas šis žiaurus elgesys su gyvūnais. Tai įrodo nuolat siunčiami laiškai VMVT vadovei“, – teigia G.Vaitkevičiūtė.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras.
VMVT vertina galimas kastracijos alternatyvas
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vertina galimas tradicinės chirurginės kastracijos alternatyvas, atsižvelgdama į Europos Sąjungos šalių praktiką bei mokslininkų įžvalgas.
Chirurginis kastravimas vis dar išlieka plačiausiai taikoma praktika kiaulininkystėje, nes vienas pagrindinių tikslų yra išvengti vadinamojo „kuilienos kvapo“ – specifinio nemalonaus kvapo ar skonio, kuris gali pasireikšti brandžių, nekastruotų kuilių mėsoje, ypač ją termiškai apdorojus“, – rašoma VMVT pranešime.
„Atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių patirtis, aiškėja, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo – įvairiose šalyse taikomi skirtingi sprendimai, atsižvelgiama į ūkių skirtumus, rinkų specifiką ir visuomenės poziciją. Net ir tokios pažangios valstybės, kaip Nyderlandai, Šveicarija, Belgija, Danija ar Vokietija yra pasirinkusios skirtingus šio klausimo sprendimo kelius. Todėl ir Lietuvoje siekiame išsigryninti mums tinkamas alternatyvas, apsvarstant visus variantus. Kiekviena alternatyva turi ir privalumų, ir trūkumų. Būtina juos įvertinti prieš priimant sprendimus, kurie turės tiesioginės įtakos žmonėms, gyvūnams ir šalies ekonomikai. Prieš uždraudžiant turime nuspręsti, o ką leisime“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
„Žemės ūkio politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija yra informuojama apie VMVT atliktus pasirengimo darbus. VMVT jau ėmėsi iniciatyvos suburti darbo grupę iš skirtingų sričių ekspertų, kuri prisidėtų prie klausimo sprendimo. Artimiausiu metu socialiniai partneriai bus informuoti apie numatomus darbo grupės posėdžius, kurie turėtų prasidėti šį rugsėjį.
VMVT numato keletą esminių klausimų, kuriuos turėtų atsakyti suburti ekspertai: kokie teisės aktai turėtų būti keičiami sprendžiant paršelių kastravimo klausimą, ūkininkų bei veterinarų konsultavimo ir mokymo galimybės, klausimai apie galimą finansinę paramą kiaulių augintojų ūkiams diegiant pažangesnes praktikas, maisto saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai, informacinės kampanijos visuomenei ir prekybininkams poreikis bei pilotinis alternatyvų testavimas ūkiuose“, – rašoma VMVT pranešime.
