„Nuo šių metų įsigalioja svarbūs Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie nustato darbdaviams atsakomybę už tam tikrų psichologinio smurto ir priekabiavimo (šnekamojoje kalboje – mobingo – aut.) prevencijos pareigų nepaisymą“, – aiškina E.Kiznė.
Darbo kodeksas numato, kad visi darbdaviai turi pareigą vykdyti smurto į priekabiavimo prevenciją darbo vietoje, patvirtinti tvarkas ar politikas, organizuoti prevencinius mokymus, tirti pranešimus ir padėti smurto aukoms, netaikyti psichologinio smurto darbuotojams.
Pasak teisininkės, nuo šiol Administracinių nusižengimų kodeksas numato pinigines baudas už Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimą, jei nėra įgyvendintos būtinos priemonės smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nėra imtasi aktyvių veiksmų asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, pagalbai suteikti arba yra nustatomas darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens vadovo smurto ir priekabiavimo draudimo pažeidimas.
„Smurtas ar priekabiavimas darbe, net ir trumpalaikis, gali turėti ilgalaikių pasekmių darbuotojų psichinei sveikatai, o taip gali atsiliepti darbo našumui ir kitiems svarbiems aspektams, dėl to būtina tinkamai reaguoti į psichologinio smurto darbe atvejus“, – kuo šis pokytis svarbus paaiškino teisininkė.
Kaip paaiškino E.Kiznė, baudos bus skiriamos darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Baudų dydis svyruoja nuo 500 iki 1400 Eur, nusižengus pirmą kartą, ir nuo 1400 iki 3000 Eur nusižengus pakartotinai.
Darbuotojai, patyrę įmonės vadovo smurtą ir priekabiavimą, turi teisę kreiptis į vadovą į pareigas priėmusį asmenį ar juridinio asmens steigėją dėl vadovo elgesio vertinimo, į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių taikymo, į individualius darbo ginčus ar tarnybinius ginčus nagrinėjančias institucijas dėl žalos atlyginimo.
