Grupelė veidus paslėpusių jaunuolių, užsikabinę didelius plakatus su retoriniais klausimais jėgainės, vaikščiojo automobilių aikštelėje tarp konferencijon besirenkančių žmonių. Šie smalsiai apžiūrinėjo protestuotojus ir aptarinėjo žodžius, užrašytus ant plakatų, bet į kalbas su jais nesileido. Protestuotojai taip pat laikėsi tyliai – nedalino jokių skrajučių, nepuolė įtikinėti renginio dalyvių dėl neigiamo VAE poveikio.
„Kodėl kitos šalys nestato tokių reaktorių, kokį planuoja Lietuva?“, „Ar nemanote, kad Lietuva energetinę nepriklausomybę galėtų užsitikrinti kitais šaltiniais?“, „Kiek kainuos branduolinių atliekų saugojimas – 1 mlrd., 8 mlrd. ar 13 mlrd. litų? Ar tai – valstybės paslaptis?“, „Kodėl Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos, atsakingos už atominę saugą?“, „Ar kas nors Lietuvoje žino, kokia bus galutinė VAE kaina?“ – retoriškai klausė protestuotojų plakatai.
Tiesa, užrašai juose buvo tik lietuviški, taigi didžiuliam būriui konferencijos dalyvių užsieniečių, tarp kurių yra Japonijos kompanijos „Hitachi“ vadovybės atstovų, greičiausiai liko nesuprantami.
VAE patenkins tik trečdalį Lietuvos poreikio
Ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vykstanti konferencija skirta potencialiems tiekėjams ir subrangovams. Organizatoriai – bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ renginyje nori išsamiai ir praktiškai pristatyti verslui VAE statyboms ruošiantis būtinus „namų darbus“.
Jame dalyvauja apie 300 žmonių iš beveik 20 šalių, atstovaujantys maždaug 120 įmonių. Pranešimus skaito keliolika branduolinės energetikos ekspertų ir kitų pranešėjų iš Japonijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos, įskaitant „Hitachi“ viceprezidentą Masaharu Hanyu, tiesiogiai kuruojantį branduolinės energetikos projektus, Suomijoje atominės elektrinės Olkiluoto-3 statyboje dirbusius lietuvius, teisininkus, darbų ir branduolinės saugos specialistus.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Rimantas Vaitkus |
Atidarant konferenciją kalbėjusi Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi pabrėžė VAE svarbą regionui: „Galiausiai įsitikinsite, kaip šitas projektas padės augti regiono ekonomikai.“ Ji drąsino vietos kompanijas dairytis galimybių dalyvauti statyboje.
Bendrovės Visagino atominė elektrinė generalinis direktorius Rimantas Vaitkus savo ruožtu pažymėjo, kad 2020 m. regione elektros energijos poreikis sudarys 29 teravatvalandžių, o pasiūla bus tik 19 TWh, taigi papildomai reikės 10 TWh energijos.
Nauja jėgainė esą leistų Lietuvai patenkinti trečdalį elektros poreikio. Šiuo metu kai kuriomis dienomis iš kaimyninių šalių importuojame daugiau nei 90 proc. reikalingos elektros.
Žada naudoti tik patikrintą technologiją
 |
| Luko Balandžio nuotr./Toshio Shimizu |
„Hitachi“ atstovo Toshio Shimizu žodžiais, jėgainės statyba užtruks apie 6 metus, per patį piką joje turėtų dirbti apie 6 tūkst. darbuotojų (Japonijoje pakanka perpus mažiau). „Mes tiesiogiai ir netiesiogiai samdysime daugiau 5 tūkst. žmonių“, – nurodė jis.
Statant VAE teks įsigyti daugiau nei 15 tūkst. dalių. Kaip pabrėžė T.Shimizu, bus naudojama tik ta technologija, kuri patikrinta kitose jėgainėse.
Visagine žadama įrengti III kartos pažangųjį verdančio vandens reaktorių (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR), sukurtą patobulinus ankstesnių „General Electric“ BWR reaktorius. Po du tokius reaktorius yra pagaminusios kompanijos „GE Hitachi Nuclear Energy“ ir „Toshiba“, visi jie veikia Japonijoje (grynasis galingumas siekia 1350 MWe), dar du statomi Taivane, kelis planuojama pastatyti Japonijoje ir du – JAV.
Vėliau R.Vaitkus nurodė, kad Europoje toks reaktorius dar niekur nesumontuotas.
