Kaip teigia J.Čeponytė, pavyzdžiui, jeigu vieno prekės ženklo pakuotėje dešrelių buvo 16, tai dabar yra 14.
„Kitas pavyzdys – bulvių traškučiai: jeigu pakuotėje buvo 200 gramų, dabar – 180. (...) Pastebėtina, kad pokyčiai paveikė ir gėrimų pakuotes – tiek vaisvandenių, tiek sulčių“, – pasakoja ji.
Per pastaruosius 5 metus suskaičiuojama, kad pasikeitė nuo 600 iki 2000 prekių dydis, jos sumažėjo, o tokie pokyčiai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, atskleidžia žurnalistė.
„Pirmiausia, kaip vieną iš priežasčių, ekspertai įvardija „Brexit“. Prekybininkai ir gamintojai ruošėsi tokiam pokyčiui, jie numato viską į priekį. Jeigu svaro kursas krenta, importuotos žaliavos brangsta, tą patį produktą pagaminti tampa gerokai brangiau.
O kadangi Jungtinė Karalystė per pastaruosius dešimtmečius išgyveno ne pačius geriausius laikus, nes brido iš krizės, kaip ir kitos valstybės, atlyginimai menkai augo. (...) Įtampa yra tikrai labai didelė: tiek prekybininkai, tiek gamintojai sumažino pelno maržas, vyksta įtemta kova ir kiekvienas bijo padidinti kainą“, – supažindina J.Čeponytė.
Pasak LRT reporterės, kitas aspektas – produktų sudėtis: gamintojai yra susitarę su valdžia, kad mažins cukraus, druskos ir riebalų kiekį gaminiuose, taip pat kalorijų kiekį vienoje porcijoje.
„Pavyzdžiui, šokoladiniame batonėlyje negali būti daugiau nei 250 kalorijų. Tad natūralu, kad produktai sumažėja“, – sako J.Čeponytė.
