Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prognozuoja dar didesnes problemas regionams

Darbo birža
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Darbo birža
Šaltinis: 15min
1
A A

Nedarbas, socialinė atskirtis ir emigracija. Tai trys didžiausios Lietuvos regionų bėdos. Nuo kovo padidinus akcizą alui 112 proc. ir aludariams prognozuojant rinkos susitraukimą penktadaliu, darbuotojų ir darbdavių atstovai sako, kad šios visuomenės ligos dar labiau paūmės. Ypač tai jausis tuose regionuose, kuriuose veikia aludarių įmonės.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, susitikęs su Seimo nariais, teigia jiems nubrėžęs gaires, ką šie turėtų daryti artimiausiu metu.

„Nedarbas, socialinė atskirtis ir emigracija. Tai trys problemos, kurias jie turėtų pasibalnoti ir spręsti visą kadenciją, nes jos kenkia Lietuvai, o ypač regionams“, – pranešime spaudai cituojamas V. Matkevičius.

Panevėžio regione nedarbas yra vienas didesnių Lietuvoje. Panevėžio darbo biržos vasario mėn. duomenimis, 10,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų šiame regione neturi darbo. Šiame krašte veikiantys aludariai, nuo kovo mėnesio padidinus akcizą daugiau nei šimtu procentų, paskelbė prognozes apie penktadaliu besitraukiančią alaus rinką. O tai reiškia ir planuojamą sezoninių darbuotojų skaičiaus mažinimą, trumpiau tariant – dar didesnį nedarbą regione.

Toks rinkos kritimas tikrai turėtų atsiliepti užimtumui ir darbo vietoms, bet kokios bus pasekmės ir kaip jas reikės spręsti, tiksliai nežinoma. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas sako, kad jau dabar tiek regiono verslas, tiek savivaldos stebi susidariusią situaciją.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gražina Gruzdienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gražina Gruzdienė

„Dėl skubotų valdžios sprendimų verslas turės perorientuoti veiklą. Jei gamyba traukiasi, tuomet tokie sprendimai priimami labai greitai, nes kitaip verslas žlugtų. Neabejoju, kad jei verslui nebus tinkamų galimybių dirbti, prasidės atleidimų banga“, – prognozuoja V. Matkevičius.

Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, teigia, kad netekti darbo Vilniuje ar kitame didmiestyje yra viena, o regionuose – visai kas kita.

„Netekti darbo Vilniuje ar Kaune yra viena – čia darbo rinkos gyvybingos, tad galima bandyti ieškotis naujo darbo. Kita situacija regionuose, kur nedarbas aukštas, darbo vietų skaičius ribotas“, – skirtumus aiškina darbuotojų atstovė.

Permainos pirmiausiai palies sezoninius darbuotojus

Viena didžiausių šalies aludarių, „Kalnapilio-Tauro“ grupė, veikia Panevėžio mieste, kur yra ne tik viena didžiausių mokesčių mokėtojų, bet ir darbdavių. Bendrovės kolektyvą sudaro 295 nuolatiniai darbuotojai, o šiltuoju laikotarpiu jis pasipildo dar 55-iais. Tiek krovėjų, operatorių, vežėjų ir kitų specialistų samdoma sezoniniams darbams, kuomet išauga produkcijos paklausa.

Įmonės vadovas Marijus Kirstukas sako, kad didesnis akcizas jau privertė peržiūrėti investicinius planus. Kitas žingsnis – mažesnė darbuotojų samda vasarą.

„Prognozuojame, kad dėl mokesčių didinimo stipriai susitrauks alaus rinka, todėl įmonei teks atsisakyti dalies sezoninių darbuotojų paslaugų. Nuosekliai diversifikuojame savo veiklą, tačiau skuboti valdžios sprendimai, tokie kaip staigus akcizo šuolis, nepalieka laiko pasiruošti ir prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos“, – sako jis.

Vilma Valantiejienė, personalo paslaugų įmonės „Advantus“ Panevėžio padalinio vadovė pažymi, kad dalis įdarbintų darbuotojų, pradėjusių dirbti „Kalnapilio-Tauro“ įmonės padaliniuose, dėl savo gebėjimų ir motyvacijos sezono pabaigoje tapdavo nuolatiniais darbuotojais.

„Bus gaila, jei dėl galimo gamybos apimčių sumažėjimo pavasarį ir vasarą šio panevėžiečiams itin patrauklaus darbdavio užsakymų sulauksime mažiau. Ramina tik tai, kad gerai „Kalnapilio-Tauro“ įmonėje dirbusiems mūsų darbuotojams galime pasiūlyti darbą kitose mūsų paslaugas naudojančiose Panevėžio įmonėse, kurių veiklos nepalietė šis akcizų didinimas“, – pasakoja ji.

Skatins emigraciją

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius V. Matkevičius priduria, kad niekas nekalba apie tai, jog aludariai uždarys gamyklas. Tačiau siūlo prisiminti, kas atsitiko su degalinėmis, kai buvo uždrausta prekiauti alumi – panašus scenarijus gali išsipildyti ir aludariams.

„Valdžia sako, kad nei viena degalinė neužsidarė. Taip, nei viena degalinė neužsidarė, nes yra padarytos investicijos. Tačiau pažiūrėkime, kas įvyko su darbo vietomis? Ten, kur buvo 2,5 etato, dabar likęs vienas. Taip pat sutrumpėjo darbo valandos – anksčiau per naktį dirbusią degalinę uždaro dešimtą vakaro. O ar nuo to sumažėjo girtų vairuotojų keliuose? Nesumažėjo“, – dėsto rūmų vadovas.

Pasak jo, mažesnis darbo vietų skaičius regione gali paskatinti ir emigraciją. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – dar beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. Iš Panevėžio apskrities pernai emigravo 3,7 tūkst. gyventojų – daugiausiai per pastaruosius penkerius metus. V. Matkevičiaus teigimu, šie skaičiai gali augti.

„Jei rinkoje atsiras motyvuotų žmonių, kurie norės dirbti, jie ieškos išeičių. Lengviausia iš jų – darbas užsienyje, nes ten didesni pinigai. O jei dar yra giminaičių, draugų, kurie padeda įsitvirtinti, tuomet emigracija tampa geriausiu sprendimu“, – dėsto pašnekovas.

Vardina galimas išeitis

G. Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, sako, kad skirtingų regionų nedarbą skirtingai paveiks valstybės politika. Ji taip pat nurodo, kad alaus apimčių kritimas susijęs ne tik su akcizų politika, tačiau ir su besitraukiančia rinka bei besikeičiančiais vartotojų įpročiais.

Pasak darbuotojų atstovės, kokios bebūtų priežastys, dirbančiaisiais turėtų būti pasirūpinta.

„Reikėjo prieš metus parengti planą, ką daryti su žmonėmis, kuriuos paveiks permainos. Priemonių yra ir jų ne viena: tai perkvalifikavimas, nedarbo draudimo išmokų didinimas, ilgesnis nedarbo pašalpos mokėjimo terminas. Mes anksčiau pieno pramonei siūlėme dalinį darbą, kuomet darbuotojai nėra atleidžiami, bet dalį algos jiems moka Darbo birža. Siūlėme, tačiau buvome nesuprasti. Kol kas meilės žmogui mažoka“, – priemones vardina G. Gruzdienė

Tuo metu V. Matkevičius įvardina dar vieną priemonę, kuri padėtų – tai investicijų pritraukimas į regionus, tačiau jis didesnes viltis deda į jau esančius investuotojus.

„Šiuo metu investicijų pritraukimas į mūsų regioną yra užduotis numeris vienas. Tai ir papildomos įplaukos į savivaldos biudžetą, ir nedarbo mažinimas, ir teigiamos psichologinės atmosferos kūrimas. Tačiau didesnes viltis dedame į jau laiko patikrintus ir veikiančius investuotojus, ir jų plėtrą“, – kovos su nedarbu būdus vardija V. Matkevičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką