Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 21d. 11:53

Psichologė psichologė U.Juodytė: „Pandemija išryškino mūsų neužtikrintumą“

Psichologė psichoterapeutė Ugnė
Asmeninio archyvo nuotr. / Psichologė psichoterapeutė Ugnė Juodytė
Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad pandemija išryškino žmonių neužtikrintumą, įnešė daug nerimo ir apatijos. Kaip elgtis ir išgyventi susiklosčius tokioms aplinkybėms?

„Mokymasis sustoti mums, žmonėms, yra gyvybiškai svarbus, o ypač šiuo metu. Kodėl nesuplanavus ne tik savo dienos darbų, bet ir pauzių, per kurias reiktų užsiimti jūsų darbui priešinga veikla.

Pavyzdžiui, jei jūsų darbas protinis, per pertraukas galima pajudėti. Taip pat verta išmokti atsipalaidavimo technikų, meditacijų", – pataria psichologė U.Juodytė.

Ugne, kodėl pasirinkote psichologės profesiją?

– Iš smalsumo ir noro pažinti save, mokėti padėti sau ir kitiems, gyventi draugiškesnėje aplinkoje.

Dar mokykloje įsivaizdavau, kad psichologai pasižymi super galia – skaityti kitų mintis – labai norėjau ir aš taip!

Minėjote, jog teikiate terapines paslaugas. Papasakokite apie jas plačiau.

–Tai pagalba žmonėms, patiriantiems emocinių ar gyvenimo sunkumų.

Susitikimo metu padedu klientui rasti ir išmokti tinkamesnių būdų gyvenimo iššūkiams spręsti.

Tai vyksta per savo minčių, emocijų, jausmų, kūno pojūčių, santykių įsisąmoninimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė

Kur ir kaip jas teikiate? Gyvai ar per nuotolį?

– Jau antri metai, kai terapinės konsultacijos vyksta tik per nuotolį. Prie to prisidėjo ir pandemija, tačiau pati atradau, kad tai patogesnis būdas ir man, ir klientams.

Į jus kreipiasi tik suaugusieji?

– Taip, aš specializuojuosi suaugusiųjų žmonių pagalboje.

Kaip seniai šias paslaugas teikiate? Dirbate viena ar su kolegomis?

–Teikti psichologines konsultacijas pradėjau maždaug prieš 10 metų.

Tuo metu buvau pabaigusi bakalaurą ir magistrą šioje srityje, o vėliau plėčiau savo žinių ir patirčių bagažą geštalto psichoterapijoje.

Dabar esu geštalto psichoterapijos praktikė (3 metų studijos), tad su klientais dirbu psichoterapiniame procese.

Minėjote, kad įprastai per dieną turite šešias konsultacijas. Ar daugėjo jų per pastaruosius dvejus metus?

– Taip, labai. Anksčiau jų būdavo perpus mažiau, o šiuo periodu žmonėms ir taip tenka laukti nuo mėnesio iki metų, kad patektų pas specialistus, tad laikotarpis labai intensyvus.

Kokios situacijos labiausiai slegia lietuvius šiuo metu? Ar sietumėte jas su pandemijos realybe?

– Labai daug žmonių kreipiasi dėl padidėjusio nerimo, atsiradusio apatiškumo, pervargimo. Jaučiasi tarsi praradę savastį arba išgyvena sunkų periodą poros ar šeimos santykiuose, nori keisti savo veiklos kryptį, bet nežino, nuo ko pradėti.

Didžioji dalis situacijų tikrai buvo aktualios iki pandemijos, šio periodo specifika yra nerimas ir pervargimas.

Ką patartumėte besiskundžiantiems maža alga, pandemine situacija, o jei dar ir vienišumas? Už ko kabintis ir kaip gyventi?

– Didėjančioms kainoms įtakos neturime, tačiau algos dydžiui, vienišumui – tikrai turime.

Pirmiausiai atskirti, ką galime pakeisti, o ko tikrai ne (tada belieka tik keisti požiūrį).

Jei kalbame apie tuos dalykus, kuriems įtakos negalime padaryti (pvz.: covid'o atsiradimas), sau padėtume, jei pripažintume jausmus, kuriuos dėl tokios situacijos jaučiame. Tai gali būti nerimas, pyktis, beviltiškumas ir kiti nemalonūs jausmai.

Dažniausiai norime jų atsikratyti, nebejausti, tačiau žiūrint iš emocinės sveikatos pusės – geriau būtų tuos jausmus tiesiog smalsiai patyrinėti.

Jausmas netrunka amžinai – jis greičiausiai praeis.

Pastebėkite, apie ką jis signalizuoja, apie kokius poreikius. Ir jei įmanoma – tuos poreikius bent iš dalies bandykite patenkinti.

Arba praktikuokite atjautą sau, pripažinimą, kad esame žmonės ir ne viską galite pakeisti, kad ir kaip norėtųsi, turime ribas.

Jeigu slegia dalykai, kuriems įtakos tikrai turite (alga, santykiai, buitis ir pan.) – ieškokite, ką galite padaryti.

Labai daug žmonių kreipiasi dėl padidėjusio nerimo, atsiradusio apatiškumo, pervargimo. Jaučiasi, tarsi, praradę savastį arba išgyvena sunkų periodą poros ar šeimos santykiuose.

Jei patiems sunku sugalvoti, kas gali būti labai natūralu, nes kai esame įklimpę į situaciją – dažnai sunku ją pamatyti iš šalies – kreipkitės pagalbos į artimuosius, specialistus. Svarbu nelikite vieni sunkume.

Jeigu matote, kad aplinkoje nėra žmonių, su kuriais galite pasikalbėti – bandykite situaciją išrašyti, įsirašyti į diktofoną – perklausyti ar perskaityti ir tada vėl pabandyti į ją pažiūrėti iš kitų perspektyvų.

Ypač kai kyla nerimas – kviečiu nepriimti sprendimų – duokite sau laiko, pajudėkite, pasivaikščiokite ir tik tada grįžkite prie probleminių klausimų sprendimo.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė

Kas praskaidrina jūsų pačios kasdienybę?

– Šeima. Auginu beveik trejų metų sūnų, Taip pat gyvenu su labai šauniu, palaikančiu vyru. Jie neleidžia nuobodžiauti. Taip pat labai mėgstu vaikščioti, skaityti, mokytis.

O kasdienybė mano labai marga, nes kiekvienas klientas atsineša savo istorijų, kurios labai paliečia, įtraukia. Gyvenu be galo įdomų gyvenimo periodą.

Ką įvardintumėte, kaip didžiausius streso šaltinius šiandienos žmogui? Kiek tai susiję su skuba kasdienybe? Kiek gelbėja mėginimas pristabdyti savo lėkimą? Greitą gyvenimo būdą? Gal ką patartumėte?

– Šiuo tarpsniu, kai vis dar stipriai dominuoja neapibrėžtumas, nežinojimas kas laukia rytoj, tenka pripažinti, jog pandemija tai labai išryškino.

Nuolatinis bėgimas, siekimas būti tobulu ir nuolatos siekiančiu nepasiekiamų tikslų...

Manau, kad vis dar daug kur vertinami žmonės už tai, kad geba daryti dešimt darbų vienu metu (nors tai neįmanoma ir yra iliuzija) – toks žmogus grįžęs vakare jaučiasi išsunktas ir ilgai taip dirbdamas perdega.

Mokymasis sustoti mums yra gyvybiškai svarbus.

Taip pat darbuotojų perfekcionizmas yra stipriai skatinamas, dėl ko žmogus nuolatos jaučiasi nepakankamas. Ir, žinoma, bėgimas tarsi lenktynėse, kurios neturi pabaigos.

Šiandien žmonės nebepaiso darbo ir poilsio balanso, dirba po 12–14 val., miega vos 5 val., o visą kitą laiką praleidžia socialiniuose tinkluose. Toks gyvenimo būdas veda prie depresijos, pervargimo, perdegimo.

Mokymasis sustoti mums yra gyvybiškai svarbus. Tai galime padaryti planuodami ne tik darbus, bet ir pauzes.

Per jas reikėtų daryti tai, kas yra priešinga jūsų darbui. Pavyzdžiui, jei jūsų darbas protinis, per pertraukas reikėtų judėti.

Svarbu mokytis atsipalaidavimo technikų, meditacijų.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė

Kaip gimė jūsų versliukas? Gal galėtumėte prisiminti aplinkybes?

– Konsultavimas gimė iš poreikio padėti žmonėms jaustis geriau. Tačiau ilgą laiką tai buvo mano antra ar trečia veikla. Tačiau pastaruosius 5–6 metus ji vis labiau užkariaudavo mano laiką ir dėmesį, o dabar yra pagrindinė.

Savo įmonę atsidaryti paskatino tikrai didelės apimtys šioje veikloje. Tris dienas per savaitę turiu po 5–6 konsultacijas, o kitu metu vedu, organizuoju mokymus.

Kokį tikslą keliate savo darbu?

– Pirmas yra kol kas sunkiai pamatuojamas. Noriu, kad paaugęs mano sūnus gyventų tarp laimingų ir emociškai sveikesnių žmonių. Noriu, kad vieni kitus girdėtume, jaustume, padėtume.

Antrasis yra konkretesnis. Per ateinančius metus (iki 2022. 07) noriu pasiekti 10 tūkstančių žmonių su žinia, kaip atpažinti, ar eini perdegimo link ir, jei atsakymas taip, kaip padėti sau ar savo artimajam.

Kas jums yra didžiausias jūsų veiklos įvertinimas?

– Kai žmogus po terapinio seanso išeina galėdamas jausti daugiau džiaugsmo akimirkų dienoje.

Kiek į jus besikreipiančiam asmeniui padedate jūs, o kiek dar jam tenka dirbti pačiam? Gal pateiktumėte kelis pavyzdžius?

– Na, pavyzdys paprastas: dažniausiai su žmogumi susitinkame vieną kartą per savaitę ir praleidžiame kartu 50–60 minučių.

Tą valandą dirbame abu, o pokyčiai toliau vyksta kitu metu, kai tai, ką aptariame, tai, ką naujai klientas suvokia, integruoja savo kasdienoje, išbando ir mato, kas kinta. Tad didžiąją laiko dalį klientas dirba savarankiškai.

Kaip galėtumėte save pristatyti? Kodėl pasukote šiuo profesiniu keliu? Kuo jums tai patrauklu?

– Visų pirma esu žmogus, kuris stovi ant dviejų kojų. Viena koja yra šeima, kuri yra be galo svarbi, o kita koja yra mano veikla, kurioje esu psichologė, geštalto psichoterapijos praktikė, lektorė ir įvairių iniciatyvų koordinatorė.

Jau septintus metus iš eilės vasaromis organizuoju Karjeros stovyklas paaugliams. Taip pat su partnerėmis esame sukūrę moterų verslų palaikymo tinklą, kuris vienija daugiau nei 100 nuolatinių narių.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Ugnė Juodytė

Kaip patekote į „Swedbanko“ bendruomenę „Kiekvienas gali“?

– Į šią bendruomenę patekau pačiai sau netikėtai. Kai atidarinėjau naują sąskaitą, iškrito kvietimas.

Perskaičiusi apie bendruomenę pajutau, kad tai labai gera, reikalinga iniciatyva, kuri suteikia palaikymą, o jo visiems mums reikia, tad prisijungiau.

Spalis garsėja juodaisiais penktadieniais ir išpardavimais? Ar kažkiek atsižvelgiate į tai savo veikloje: taikote nuolaidas ir pan.?

– Ne, mano srityje tai būtų neetiška. O ir poreikio tokiu būdu pritraukti žmonių nėra.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
26:48
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką