Jis priminė, kad JAV mokslininkas Arnoldas Harbergeris yra nustatęs, jog pridėtinė vertė dažniausiai padidinama ne išrandant naujus produktus, o mažinant jau esamų produktų gaminimo sąnaudas.
Remdamasis šiuo mokslininku R.Kuodis aiškino, kad Lietuva, svajodama apie aukštąsias technologijas, pamiršta pagalvoti, ar galima efektyvinti esamų produktų gamybą. Pavyzdžiui, anot jo, nerenovavus namų veltui eikvojamos dujos jiems šildyti, o „Lietuvos geležinkeliai“ dirba nuostolingai, nes vežiodami keleivius kasmet supleškina apie 200 mln. litų.
„Panaikinę grybautojų ir turistautojų vežiojimą „Lietuvos geležinkeliai“ taptų aukštos pridėtinės vertės įmone“, – įsitikinęs R.Kuodis. Kritiškai jis atsiliepė ir apie „Rail Baltica“ projektą: „Sukišim milijardus litų, kad traukinys su prekėmis iki Kauno atvažiuotų valanda greičiau.“
Tikina, kad investicijų pritrauks sunkiai
Anot R.Kuodžio, investicijų pritraukimą į rinką lemia pirmiausia jos dydis, šalys kaimynės, kalba. Esą šie dalykai yra gerokai svarbesni už taikomus mokesčius.
Pagal šiuos rodiklius, ekonomisto teigimu, Lietuva atrodo „klaikiai“. „Esame apsupti neturtingiausių šalių: Kaliningradas, Latvija, Lenkija... Esame tolimiausiame Europos Sąjungos krašte, atskirti nuo jos Baltijos jūra ir blogais Lenkijos keliais“, – vardijo R.Kuodis.
Jis sakė suprantantis, kad būtent dėl šių priežasčių į Lietuvą sudėtinga pritraukti užsienio investuotojus. „Herojiškomis pastangomis pritrauksime, bet didelių iliuzijų neturiu ir neturėsiu, – sakė ekonomistas ir užsienio investuotojų paieškas palygino su padrikai dygtančiais grybais: – Sėkmė susidaro iš grybukų, bet jų reikia daug.“
