„Šis susitarimas yra pirmas žingsnis link dviejų labai skirtingų sistemų integracijos. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų naudingas abiem šalims“, – pažymėjo jis interviu televizijos kanalui CBS.
„Susitarimas nėra susijęs vien su žemės ūkiu ir kitais pirkimais“, – pareiškė pareigūnas televizijos kanalo laidoje „Face the Nation“.
Susitarimą, į kurį, be kita ko, įtraukti intelektinės nuosavybės apsaugos, technologijų, valiutos ir finansinių paslaugų klausimai, R.Lighthizeris pavadino išskirtiniu, tačiau pripažino, kad visos problemos tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių juo neišsprendžiamos.
Svarbiausia, anot jo, yra tai, jog pasiektą susitarimą „įmanoma įgyvendinti“.
„Galutinai parengtas“
Pasak JAV prekybos atstovo, susitarimas yra baigtas rengti ir šalys šiuo metu tęsia jo teksto vertimą. Tačiau jis pabrėžė, jog susitarimas yra „galutinai parengtas“.
Tikslios susitarimo pasirašymo datos R.Lighthizeris nenurodė, bet pažymėjo, jog tai greičiausiai įvyks sausio pradžioje.
JAV prekybos atstovas paaiškino, jog pagal šį susitarimą Kinija įsipareigojo JAV prekių ir paslaugų pirkimui skiriamą sumą per kitus dvejus metus padidinti mažiausiai 200 mlrd. JAV dolerių.
Jeigu susitarimas įsigalios, JAV eksportas į Kiniją kitąmet padidės dukart, o paskesniais metais – beveik tris kartus.
2017 metais, kai prekybos karas su Kinija dar nebuvo prasidėjęs, Jungtinės Valstijos į Kiniją eksportavo prekių už maždaug 120 mlrd. JAV dolerių.
„Trumpalaikė“ nauda
Apie suderintą „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą buvo paskelbta penktadienį. Dėl to šalys atsisakė planuoto eilinio viena kitos prekėms taikomų importo muitų padidinimo.
Tačiau prekybos ekspertai susitarimą vertina nevienareikšmiškai – iš dalies dėl to, kad išsamus jo turinys tebėra nežinomas.
Kinijos ekspertas Scottas Kennedy pažymėjo, jog prekybos karo kaina „buvo ir yra labai didelė, o nauda – maža ir trumpalaikė“.
O prekybos ekspertė Mary Lovely pareiškė, jog nauda, kurią užtikrins susitarimas, nekompensuos visos žalos, kurią patyrė JAV ūkininkai ir įmonės.
