Ponia Vainiene, Jūs esate ekonomistė ir puikiai suprantate visus ekonominius principus. Minėjote, kad verslas nebeturi pinigų. Jūsų nuomone, kiek verslo, kuris negalėjo dirbti dėl karantino suvaržymų, nebeatlaikys ir tiesiog išnyks?
Bijau prognozuoti, bet tai priklauso nuo to, kiek jie dar negalės veikti, nes jiems reikia nors kažkiek kvėpuoti. Ką jie gali padaryti? Atleisti darbuotoju ir atsisakyti patalpų? Tuomet prasidės bedarbystė. Nežinau ar tai yra geriausias sprendimas. Kokius jie padarys sprendimus, patys savo įmonėse pasitarę pagal savo galimybes, man tikrai sunku pasakyti. Bet pokyčių tikrai bus, net neabejoju. Situacija yra įkaitusi.
Kita aktuli tema, tai mažųjų verslų pasipiktinimas, kad didieji verslai gali dirbti. Kaip tai vertinti?
Tai yra fakto klaida. Imam karantino nutarimą ir skaitome, kas yra apribota. Apribotas yra asortimentas. O, kad buvo sukeltas mitas, kad čia dirba didieji, o ne mažieji, man atrodo, prasidėjo nuo rezoliucijos Seime. Nedirba ir didieji, ir tai yra faktas.
Ponia Vainiene, kuriam laikui verslas turi pinigų ir gali išgyventi nedirbdamas?
Neturi, nes paramos negavo ir įmonės, kuriose darbuotojų skaičius yra didesnis nei 250 žmonių, paramos negaus net ir antro paketo metu. Aš net bijau pagalvoti, kaip jie gyvena. Nes fiksuotos išlaidos yra didelės. Nuoma, komunaliniai mokesčiai. Aš turbūt išprotėčiau, jeigu pradėčiau kiekvieno finansinę situaciją žiūrėti, nes ji yra bloga. Taip tik atrodo, kad žmonės skundžiasi, kad viskas yra brangu. Bet ten yra labai didelė dalis savikainos prekių ir tas naudingumas, kurį galima sukaupti, yra labai plonas. Čia nėra tas lietuviškųjų baltųjų lašinių sluoksnis.
