„Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi. Tačiau ilgainiui dėl išaugusių išlaidų darbuotojų atlyginimams gali pablogėti Lietuvos įmonių konkurencingumas, o tai lemtų prastesnes jų plėtros perspektyvas, ypač eksportuojančiojo sektoriaus įmonių. Tai savo ruožtu neigiamai paveiktų šalies ūkio augimą“, – perspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, komentuodamas „Lietuvos ekonomikos apžvalgoje“ skelbiamas įžvalgas.
Pasak R.Kuodžio, todėl ir būtina efektyvinti švietimo sistemą ir ją orientuoti į ilgalaikius darbo rinkos poreikius, skatinti inovacijas ir investicijas, dėti pastangų, kad būtų užtikrintas darbo rinkos lankstumas.
Bendras Lietuvos ekonomikos paveikslas šiemet keičiasi į gerąją pusę: auga vidaus paklausa, gerėja eksporto rodikliai. „Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Estijos centrinis bankas paskelbė dar mažesnę prognozę: Estijos BVP šiemet augs 1,8 proc.
Be eksporto, Lietuvos ūkio augimą į priekį stumia ir vidaus paklausa. Ją skatina didėjantys atlyginimai. Pastaruosius 3 metus darbo užmokestis padidėdavo apie 5 proc., o šiemet dėl nedarbo lygio mažėjimo ir didėjančios minimalios mėnesinės algos augimas turėtų dar paspartėti – iki 5,7 proc. Darbuotojų pozicijas derantis dėl atlyginimų stiprina ir laisvų darbo vietų gausėjimas: šiuo metu jų yra 16,3 tūkst. (prieš metus buvo 13,1 tūkst.).
Didesnį vartojimą skatina ir mažėjantis nedarbas: šių metų pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo 2,5 proc., o nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc. Lietuvos banko ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų vartojimo išlaidos šiemet turėtų augti apie 4,3 proc.
Tebesančios mažos palūkanų normos Lietuvos ekonomiką veikia keliais aspektais. Visų pirma, tai skatina būsto rinką. Antra, namų ūkiai gausiau skolinasi vartojimo reikmėms ir sutaupo mokėdami palūkanas. 2015 m. antrąjį pusmetį maždaug šeštadalis vartojimo augimo finansuota gausesniu finansiniu srautu iš finansų įstaigų.
Šių metų infliacijos prognozę Lietuvos bankas padidino 0,4 proc. punkto – iki 0,9 proc. Tokį pokytį lėmė labiau, nei tikėtasi, brangusi nafta. Maistas taip pat pabrango, tačiau labiausiai kilo daržovių ir vaisių kainos, kurios visuomet itin daug svyruoja.
