Kai kuriais duomenimis, pensijos Lenkijoje už lietuviškąsias didesnės dvigubai, o Estijoje – ketvirtadaliu.
R.Kuodis akcentavo, kad mokamos mažos pensijos, nes Lietuva surenka vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje. „Tas biudžeto mažumas kyla didžiąja dalimi ne dėl to, kad patys mokesčiai maži, bet dėl to, kad mokančių yra mažai“, – sakė ekspertas.
R.Kuodžio nuomone, valstybė surenka mažai pajamų socialinėms išmokoms, nes šalyje prikurta daug įvairių išimčių renkant gyventojų pajamų mokestį. Todėl esą atsirado „ištisos armijos žmonių, kurie faktiškai buvo atleisti nuo pensijų įmokų“: ūkininkai, autoriai, patentininkai, kurie mokėjo tiktai bazinei pensijai, nors uždirbo, R.Kuodžio skaičiavimais, daugiau.
Visi mes dirbame darbus ir nesugebėsime visur atsižvelgti į visus dalykus. Visi nori turėti savo sistemas. Štai ir mokytojai nori išeiti anksčiau į pensiją. Aš suprantu, kad ten su mokiniais galima išprotėti arba pučiant dūdą galima išprotėti. Bet suvokim, kad žmonės renkasi profesiją žinodami, kad jie gali išprotėti, – dėstė ekonomistas.Todėl ekonomistas siūlo keisti socialinio draudimo sistemą sukuriant virtualias sąskaitas. Gyventojai, mokėdami įmokas, sukauptų savo virtualioje sąskaitoje tam tikrą sumą, iš kurios gautų visas socialines išmokas: ne tik pensijas, bet ir sveikatos draudimo išmokas, bedarbio pašalpą ir t.t. Jie galėtų tam tikrais atvejais skolintis iš savo socialinio draudimo sąskaitos.
„Tai yra labai elegantiškas modelis, kuris leidžia sukurti iliuziją, kad žmonės turi susikaupę tam tikrą pensinį kapitalą, kuris skaičiuojamas litais. Kitaip tariant, mes turėtume tam tikras sąskaitas „Sodroje“, kur matytume, kiek esame per gyvenimą sumokėję įmokų, ir nuo to pensinio kapitalo priklausytų ir mūsų pensija“, – aiškino R.Kuodis.
Padidėtų motyvacija reikalauti algos ne vokelyje
Anot ekonomisto, dabar situacija kardinaliai skiriasi nuo sovietinių laikų, kai sistema buvo uždara, beveik visi žmonės dirbo tomis pačiomis sąlygomis, turėjo etatus, galima buvo skaičiuoti pensijas atsižvelgiant į stažą. Dabar gausu nereguliariai pajamas gaunančių asmenų: žmonės dirba įvairius laikinus darbus, kai kurie gauna vienkartines dideles pajamas, pavyzdžiui, sportininkai. Pasak R.Kuodžio, yra du galimi variantai: „Ar kurti jiems atskiras sistemas, atsižvelgiant į specifiką, arba sukurti tokią sistemą, kuriai nelabai svarbu, kokiu periodiškumu mokamos įmokos, ar tu buvai Lietuvoje, ar emigravai, ar vėl grįžai.“
R.Kuodžio nuomone, dabar vos ne kiekvienos profesijos atstovai skatina kurti jiems specifinę mokesčių sistemą. „Visi mes dirbame darbus ir nesugebėsime visur atsižvelgti į visus dalykus. Visi nori turėti savo sistemas. Štai ir mokytojai nori išeiti anksčiau į pensiją. Aš suprantu, kad ten su mokiniais galima išprotėti arba pučiant dūdą galima išprotėti. Bet suvokime, kad žmonės renkasi profesiją žinodami, kad jie gali išprotėti“, – dėstė ekonomistas.
Įgyvendinus virtualių sąskaitų sistemą, žmonės esą norėtų išlikti darbo rinkoje, kiek jie gali ir nori dirbti, nes nebūtų dirbtinių paskatų anksčiau išeiti į pensiją ar naudotis lengvatomis, dabar suteikiamomis bedarbiui. Jeigu gyventojai turėtų darbą, jie liktų dirbti kuo ilgiau, jei neturėtų – galėtų išeiti į pensiją, o paskui, pasitaikius galimybei, grįžti į darbo rinką.
Be to, esą sumažėtų noras slėpti įmokas nuo valstybės, sustiprėtų motyvacija gauti algą ne vokelyje, nes žmonės jaustų akivaizdų ryšį tarp savo mokamų įmokų ir socialiniame draudime sukauptos sumos.
Anot R.Kuodžio, virtualių sąskaitų mechanizmas taip pat apsaugotų socialinio draudimo sistemą nuo politikų, kurie prieš rinkimus mėgsta pamaloninti rinkėjus nesusimąstydami, kas bus ateityje.
