Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ministrų kabinetas ketina trečiadienį patvirtinti įstatymų pakeitimus ir juos pateikti parlamentui, pranešė šalies verslo dienraštis „Handelsblatt", nenurodydamas šaltinių.
Užsienio prekybos reglamento atnaujinimas leistų Vokietijos vyriausybei peržiūrėti arba blokuoti užsienio bendrovių atliekamus akcijų įsigijimus, siekiančius vos 10 proc. akcijų, palyginti su dabar galiojančia 25 procentų riba.
Ši taisyklė būtų taikoma „nacionaliniam saugumui svarbioms“ įmonėms, kurios yra itin svarbios Vokietijos gynybai ar priklauso „ypatingos svarbos infrastruktūros“ tinklui, įskaitant daugelį aukštųjų technologijų ir energetikos įmonių, taip pat didžiąsias maisto produktų gamintojas.
Pastaraisiais metais Vokietija ir kitos ES valstybės narės vis dažniau išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos bendrovės superka ar įsigyja kontrolinius oro, jūrų uostų ar aukštųjų technologijų įmonių akcijų paketus.
Kinijos prietaisų milžinė „Midea“ 2016 metų viduryje įsigijo Vokietijos pramoninės robotikos tiekėją „Kuka“, taip priversdama Vokietiją nerimauti dėl to, kad vertingos žinios perduodamos užsienio valstybei.
2017 metų viduryje Vokietija sugriežtino taisykles, reglamentuojančias, kaip ne ES veikėjai gali įsigyti strategines bendroves. Taisyklėse numatyta daugiau laiko peržiūroms ir jos apima įvairesnius sektorius.
Šių metų vasarį Vokietija nepareiškė prieštaravimų, kai Kinijos milijardierius Li Shufu įsigijo beveik 10 proc. „Mercedes-Benz“ patronuojančiosios bendrovės „Daimler“ akcijų.
Visgi liepą vadovaudamasi nacionalinio saugumo interesais Vokietijos vyriausybė perėmė nedidelę elektros energijos perdavimo bendrovės „50Hertz“ akcijų dalį, kad neleistų Kinijos investuotojams jos įsigyti.
„Nacionalinio saugumo sumetimais federalinė vyriausybė siekia apsaugoti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą,“ – teigė Finansų ir Ekonomikos ministerijos tuo metu paskelbtame bendrame pranešime.
Šių metų liepą įvykusio vizito į Vokietiją metu Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas paragino Berlyną suteikti Kinijos įmonėms tokią pat prieigą, kokią Vokietijos bendrovės turi Kinijoje.
„Mūsų investicijos nekelia pavojaus jūsų nacionaliniam saugumui,“ – sakė jis. „Mes trokštame mokytis iš jūsų patirties ir technologijų per bendrus projektus.“
