Šiemet palūkanos tikrai kils dar bent kartą
„Reuters“ apklausoje 70 iš 73 apklaustų ekonomistų tikisi, kad spalį ECB palūkanų dar nedidins, tačiau net 64 iš jų mano, kad palūkanos bus didinamos gruodį. Vis dėlto pats tikėčiausi didinimo jau dabar: ECB indėlių galimybės palūkanų norma tuomet pakiltų nuo 2,5 iki 2,75 proc.
Argumentų tam netrūksta. Euro zonoje rugsėjo metinė infliacija preliminariai pasiekė 3,8 proc. – gerokai mažiau nei Lietuvoje, bet vis dar gerokai viršijami ECB siekiami 2 proc. Vien energija per metus pabrango 18,8 proc., o ilgai išliekanti brangi energija palaipsniui persiduoda kitoms kainoms. Pavyzdžiui, brangesnės dujos didina trąšų gamybos sąnaudas, o šios vėliau gali atsispindėti maisto kainose.
Tačiau yra pagrindo ir palaukti. Infliacija be energijos, maisto, alkoholio ir tabako rugsėjį siekė 2,5 proc., palyginti su 2,4 proc. rugpjūtį. Didžiausias kainų spaudimas kol kas energetikos sektoriuje. Be to, ECB šiemet prognozuoja vos 0,9 proc. euro zonos ekonomikos augimą, nors verta pastebėti, kad ECB nėra JAV federalinė rezervų sistema (FED), ir ekonomikos augimas priimant sprendimus čia turi gerokai mažesnę reikšmę nei infliacijos statistika.
Todėl pirmiausia stebėčiau paslaugų kainas, atlyginimų dinamiką ir infliacijos lūkesčius. Paslaugų brangimas ir kylantys lūkesčiai stiprintų argumentus kelti palūkanas. Silpnėjantis vartojimas ir prastėjantys verslo aktyvumo rodikliai, priešingai, rodytų, kad brangi energija pati jau slopina paklausą.
Palūkanų norma laivų per Hormuzo sąsiaurį nepraplukdys
Svarbu suprasti ir tai, kad ECB negali atkurti naftos tiekimo, tačiau gali sumažinti galimybes ir norą skolintis bei išlaidauti. Daugiau sumokėję už energiją ir paskolas, žmonės mažiau išleidžia kitur. Įmonėms tampa sunkiau didinti kainas, o silpnesnė paklausa riboja energijos šoko plitimą. Šios politikos kaina yra mažesnis vartojimas ir investicijos, tačiau ECB tai žino.
Problema ta, kad ekonominiai duomenys skelbiami pavėluotai, o palūkanų pakeitimo poveikis išryškėja dar vėliau. Laukdamas aiškaus infliacijos įsitvirtinimo patvirtinimo, ECB rizikuoja sureaguoti per vėlai – jau esame tai matę. Tačiau, keliant palūkanas, būtina įvertinti ir dar nepasireiškusį ankstesnių sprendimų poveikį.
Lietuvoje šių sprendimų poveikis labiausiai juntamas per EURIBOR. Jis gali keistis dar iki ECB posėdžio reaguodamas į lūkesčius, o konkreti įmoka perskaičiuojama sutartyje nustatytu metu, paprastai kas 3, 6 arba 12 mėnesių.
Pavyzdžiui, turint 100 tūkst. eurų paskolos likutį ir 25 metų likusį terminą, bendroms metinėms palūkanoms pakilus nuo 4 iki 4,25 proc., anuiteto įmoka padidėtų nuo maždaug 528 iki 542 eurų. Pakilus iki 5 proc., ji siektų apie 585 eurus. Papildomi 57 eurai kas mėnesį tektų tam pačiam biudžetui, iš kurio jau mokama už pabrangusias būtiniausias prekes.
Labiausiai pažeidžiamos – skurdžiausios ir didžiausias paskolas turinčios šeimos
Kaip ir daugeliu kitų atvejų, pažeidžiamiausios yra šeimos, turinčios mažai santaupų ir didelę pajamų dalį skiriančios maistui, būstui bei paskoloms. Tiesa, didesnės pajamos savaime neapsaugo, jeigu kartu prisiimta didelė paskola.
Taupantieji gali sulaukti didesnių indėlių palūkanų, tačiau jų kilimas nebūtinai bus toks spartus kaip EURIBOR. Daug priklauso nuo bankų poreikio pritraukti lėšų ir konkurencijos. Be to, didesnis uždarbis eurais dar negarantuoja išsaugotos perkamosios galios.
Nesunku apskaičiuoti: jeigu indėlis per metus uždirbtų 3 proc., o kainos per tą patį laikotarpį kyla 6 proc., reali santaupų vertė, nevertinant mokesčių, vis tiek mažėja apie 2,8 proc.
Be to, verta pasižiūrėti į santaupų statistiką, kurioje galima matyti, kad didžioji dalis santaupų priklauso turtingiausiems 20 proc. Nemaža dalis gyventojų santaupų apskritai neturi, o kylanti infliacija bei EURIBOR būtent juos paveikia labiausiai.
Tad prieš artimiausią palūkanų perskaičiavimą verta įvertinti, kiek biudžete liktų pinigų įmokai padidėjus. Sprendžiant dėl išankstinio paskolos grąžinimo, svarbu palyginti sutaupomas palūkanas su galimais mokesčiais ir išsaugoti rezervą nenumatytoms išlaidoms. Šeimos finansų atsparumas neturėtų priklausyti nuo to, ar pavyks atspėti vieno ECB posėdžio rezultatą.
